Klausos praradimas dažnai pasireiškia penkiais pagrindiniais simptomais: dažnai prašoma kartoti, sunku sekti pokalbius triukšmingoje aplinkoje, padidėja elektroninių prietaisų garsumas, atsiribojama nuo bendravimo ir jaučiamas spengimas ausyse. Šie požymiai paprastai atsiranda palaipsniui, o šeimos nariai pastebi pokyčius anksčiau, nei asmuo juos pripažįsta. Kai šie simptomai išlieka ir turi įtakos kasdieniam bendravimui ar gyvenimo kokybei, būtina atlikti medicininį įvertinimą. Šių įspėjamųjų ženklų supratimas padeda anksti nustatyti klausos problemas.
Dažnas prašymas kitų pakartoti
Kai žmonės dažnai prašo kitų pakartoti, toks elgesys dažnai rodo ankstyvą klausos praradimo požymį. Šis simptomas paprastai pasireiškia palaipsniui, kai asmeniui reikia dažniau kartoti triukšmingoje aplinkoje, o po to jis patiria sunkumų tylesnėje aplinkoje.
Daugelis žmonių iš pradžių šią problemą priskiria kitų „murmėjimui”, o ne galimam klausos susilpnėjimui. Šeimos nariai ar kolegos gali pastebėti šį modelį anksčiau, nei pats žmogus jį atpažįsta.
Kai šis simptomas tęsiasi kelias savaites arba daro didelę įtaką kasdieniam bendravimui, būtina kreiptis į gydytoją. Ankstyvas klausos sutrikimų šalinimas gali užkirsti kelią socialiniam uždarumui ir bendravimo nusivylimui, kurie paprastai pasireiškia negydant klausos praradimo.
Sunkumai sekant pokalbius triukšmingoje aplinkoje
Asmenims, turintiems klausos sutrikimų, nuolat sunku atskirti pokalbius aplinkoje, kurioje yra foninis triukšmas. Restoranuose, vakarėliuose ir viešose vietose tai tampa ypač sudėtinga, nes konkuruojantys garsai trukdo suprasti kalbą.
Šie sunkumai kyla dėl to, kad klausos praradimas dažnai paveikia gebėjimą filtruoti foninį triukšmą ir sutelkti dėmesį į konkrečius balsus. Dėl aukšto dažnio klausos praradimo, būdingo su amžiumi susijusiam silpnėjimui, sunkiau atpažinti sąskambius garsus, o tai dar labiau apsunkina supratimą.
Daugelis žmonių, kuriems pasireiškia šis simptomas, teigia, kad po visuomeninių susibūrimų jaučiasi išsekę, nes reikia intensyviai susikaupti. Kai šis iššūkis išlieka ir daro įtaką kasdieniam funkcionavimui, būtina atlikti profesionalų įvertinimą.
Elektroninių prietaisų garsumo didinimas
Elektroninių prietaisų garsumo didinimas
Dažnas galimo klausos praradimo požymis yra polinkis didinti televizorių, radijo imtuvų, kompiuterių ir mobiliųjų prietaisų garsą daugiau , nei kitiems patogu.
Šeimos nariai dažnai šį simptomą pastebi pirmieji, sakydami, kad televizorius ar muzika skamba pernelyg garsiai. Klausos sutrikimų turintys asmenys gali nepastebėti, kad jų elgesys palaipsniui keičiasi, nes jie kompensuoja silpnėjančią klausos funkciją.
Šis modelis tampa ypač pavojingas, kai garsumo lygis pasiekia tokį lygį, dėl kurio kiti jaučia diskomfortą, arba kai asmuo nuolat negirdi įprastų aplinkos garsų, pavyzdžiui, durų skambučių ar telefono skambučių, esant standartiniams garsumo nustatymams.
Socialinis atsitraukimas ir izoliacijos jausmas
Progresuojant klausos praradimui, daugelis žmonių pradeda trauktis iš socialinių situacijų ir patiria vis didesnę izoliaciją. Tokį pasitraukimą dažnai lemia nusivylimas, kai sunku sekti pokalbius, ypač triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui, restoranuose ar grupiniuose susibūrimuose.
Asmenys gali vengti visuomeninės veiklos, kurią anksčiau mėgo, atsisakyti kvietimų arba apsiriboti bendravimu vienas prieš vieną. Tokie elgesio pokyčiai gali lemti vienišumo jausmą, depresiją ir pablogėjusią gyvenimo kokybę.
Šeimos nariai gali pastebėti, kad mylimas žmogus tampa tylesnis grupėse arba nenoriai dalyvauja socialiniuose renginiuose – svarbūs įspėjamieji ženklai, dėl kurių būtina atlikti profesionalų klausos įvertinimą.
Skambėjimas, dūzgimas ar kiti garsai ausyse
Nors socialinis uždarumas pasireiškia kaip išorinis klausos praradimo simptomas, daugelis žmonių patiria ir vidinių jutimo sutrikimų. Klausos praradimą dažnai lydi spengimas ausyse– garso suvokimas, kai nėra jokio išorinio triukšmo. Šie fantominiai garsai gali pasireikšti kaip skambėjimas, dūzgimas, šnypštimas, ūžimas ar spragtelėjimas, kuris gali būti nuo pertraukiamo iki nuolatinio.
Spengimas ausyse dažnai paūmėja tylioje aplinkoje ir gali smarkiai paveikti dėmesio koncentraciją bei miego kokybę. Kai kuriems žmonėms šie garsai tampa dar ryškesni, kai pablogėja klausa.
Nuolatinis spengimas ausyse reikalauja medicininio įvertinimo, nes tai gali reikšti klausos sistemos pažeidimą, kurį reikia šalinti.
