Internete plinta patarimas, kurį daugelis vadina stebuklu. Pasak jo šalininkų, užtenka vieno paprasto veiksmo prieš miegą, ir ryte pabusite žvalesni, stipresni, be toksinų. Šimtai žmonių dalijasi savo patirtimis socialiniuose tinkluose, o seniausios kartos prisimena šią praktiką dar iš savo senelių laikų.
Teigiama, kad ši liaudies priemonė „ištraukia” toksinus iš organizmo, sustiprina imunitetą ir padeda kovoti su peršalimu. Skamba viliojančiai, ypač tiems, kurie ieško natūralių būdų pasirūpinti sveikata be vaistų ir gydytojų kabinetų. Bet ar tikrai viskas taip paprasta?
Ką siūlo ši liaudies praktika
Metodas itin paprastas: prieš miegą ant pėdų dedamos žalių svogūnų riekelės, apvyniojamos kojine arba tvarsčiu, o ryte nuimamos. Šalininkai tvirtina, kad per naktį svogūnas patraukia iš kūno kenksmingas medžiagas, o tai įrodo pakitusi, patamsėjusi svogūno spalva. Kai kurie priduria, kad pėdose esantys refleksologiniai taškai susiję su visais vidaus organais, todėl būtent čia svogūnas veikia efektyviausiai.
Ši praktika ypač populiarėja šaltuoju sezonu, kai daugėja peršalimo ligų ir žmonės ieško alternatyvių būdų sustiprinti imunitetą.
Ką apie tai sako mokslas
Tyrinėjant šiuos teiginius, moksliniai įrodymai kelia rimtų abejonių. Nėra nė vieno klinikinio tyrimo, kuris patvirtintų, kad svogūnų dėjimas ant odos pašalina toksinus ar stiprina imunitetą. Žmogaus organizmas turi savo natūralią detoksikacijos sistemą – tai kepenys, inkstai, plaučiai ir žarnynas. Būtent šie organai nuolat valo kraują nuo kenksmingų medžiagų.
Oda veikia kaip apsauginis barjeras, kuris apsaugo organizmą nuo išorės veiksnių. Dauguma svogūne esančių naudingų junginių – organosieros molekulės, kvercetinas – yra per didelės, kad prasiskverbtų pro epidermį ir patektų į kraujotaką.
Kodėl svogūnas keičia spalvą
Daugelis praktikos šalininkų kaip įrodymą nurodo tai, kad ryte svogūnas būna patamsėjęs, tarsi „prisigėręs” toksinų. Iš tiesų tai paaiškinama paprastu cheminiu procesu – fermentiniu oksidavimu. Supjaustytas svogūnas reaguoja su deguonimi, todėl natūraliai tamsėja. Tas pats vyksta, kai supjaustytą svogūną paliekate ant virtuvės lentos – jis taip pat pakeis spalvą, nors su žmogaus kūnu neturėjo jokio kontakto.
Ar ši praktika bent jau nekenksminga
Nors daugelis mano, kad „jei nepadeda, tai bent nepakenkia”, specialistai perspėja apie realią riziką. Svogūnuose esantys fermentai ir sieros junginiai gali sukelti odos nudegimus, pūsles, paraudimą arba alerginį dermatitą. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys cukriniu diabetu, turintys prastą kraujotaką, neuropatiją ar egzemą. Jiems ilgalaikis svogūno kontaktas su oda gali sukelti rimtų komplikacijų ir net infekciją.
Jei vis dėlto norite išbandyti, rekomenduojama pradėti nuo trumpo 10–20 minučių bandymo ir stebėti odos reakciją. Pastebėjus bet kokį dirginimą, skausmą ar paraudimą, procedūrą reikėtų nedelsiant nutraukti.
Kaip iš tiesų gauti naudos iš svogūnų
Svogūnai tikrai turi sveikatos naudos – tik reikia juos valgyti, o ne dėti ant odos. Valgant svogūnai tiekia organizmui vitaminus, skaidulas ir bioaktyvias medžiagas, kurios tyrimuose siejamos su priešuždegiminiu poveikiu ir metaboline nauda. Virškinimo sistema sugeba įsisavinti šias maistines medžiagas, ko negali padaryti oda.
Veiksmingi būdai palaikyti imunitetą
Užuot pasikliavus nepagrįstomis liaudies priemonėmis, verta dėmesį skirti praktikoms, kurių nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Pakankama hidratacija – apie 2–3 litrai skysčių per dieną – padeda kepenims ir inkstams efektyviai atlikti savo darbą. Kasdien suvartojamos 25–30 gramų skaidulos skatina sveiką virškinimą.
Imunitetą stiprina vitamino C turintys produktai, cinko šaltiniai ir rauginti maisto produktai. Taip pat svarbu reguliari fizinė veikla – bent 150 minučių per savaitę, pakankamas 7–9 valandų miegas ir subalansuota mityba su mažesniu kiekiu ultraprocesuotų produktų.
Svogūnai tikrai gali būti jūsų sveikatos sąjungininkai – tiesiog geriau juos suvalgyti salotos, sriubos ar kito patiekalo sudėtyje, nei bandyti absorbuoti per pėdas.
