Rudenį daugelis sodininkų tiesiog išmeta nukritusius lapus arba juos sudegina, nežinodami, kad praranda tikrą aukso kasyklą savo sodui. Tačiau vienas patyrės sodininkas sukūrė paprastą metodą, kuris per kelias mėnesius paverčia lapų krūvą vertingesne trąša nei parduotuvėse perkama kalio druska.

Kodėl nukritę lapai – tai paslėpta vertybė jūsų sodui

Kaip sezoninis lapuočių medžių šalutinis produktas, rudenį nukritę lapai yra koncentruotas organinių medžiagų, mikroelementų ir dirvožemio struktūros gerinimo šaltinis. Medžiai per gilias šaknis pasimaitina įvairiausiais mineralais iš giliųjų dirvos sluoksnių – kalciu, magniju, fosforu ir kitais elementais, kurie pereina ir į lapus.

Lietuvos sodininkystės ekspertai pastebi, kad lapų paklotėje gausu kalio, kalcio, magnio ir mikroelementų, kurių ypač reikia daržovėms ir vaismedžiams. Pavyzdžiui, beržų ir liepų lapuose yra daugiau azoto nei kitų medžių, todėl jie ypač vertingi kompostui.

Tačiau palikus lapus natūraliai irti be jokios intervencijos, jų skilimas gali užtrukti net dvejus metus. Ypač lėtai ỹra ąžuolų lapai – juos susluoksniuotus komposte tektų laukti 3 ir daugiau metų, kol jie pavirstų naudingu humusu. Būtent čia ir praverčia paprastas, bet veiksmingas metodas su specialiu priedu.

Kaip paversti lapus galingu trąšų mišiniu – paprastas receptas

Sodininkai, norintys pagreitinti kompostavimo procesą ir gauti vertingą humusą jau per 3–4 mėnesius, naudoja efektyvų metodą su priedais, kurie skatina mikrobų aktyvumą.

Reikalingos medžiagos ir įrankiai:

• Tvirti polietileniniai maišai (80–150 litrų talpos) su ventilacijos skylėmis
• Nukritę lapai (geriausiai obelų, kriaušių, klevų, liepų, beržų)
• Pagreitintojo mišinys (vienam maišui):
  • 1 puodelis (apie 200 g) medienos pelenų
  • 50–100 g karbamido granulių
  • Vanduo drėkinimui

Paruošimo procesas:

1. Lapų surinkimas ir paruošimas

Surinkite sausus nukritūsius lapus. Geriausia naudoti įvairių medžių lapus, išskyrus sergančių medžių ar krūmų – juose gali būti ligų užkratų, kuriuos vėliau su kompostu paskleistumėte po visą sklypą. Taip pat netinka riešutmedžio lapai, nes juose esančios aktyvios medžiagos slopina daugelio augalų augimą.

2. Sluoksniavimas maišuose

Į tvirtus maišus lapus dėkite sluoksniais po 15–20 cm. Kiekvieną sluoksnį sudrėkinkite vandeniu (bet ne užliūdykite – drėgmė turėtų būti kaip išgręžtoje kempinėje). Ant kiekvieno sudrėkinto sluoksnio pripilkite šaukštą pelenų ir karbamido mišinio.

3. Ventiliacija

Maišuose prieš pradedant krauti lapus padarykite keletą nedidelių ventiliacijos skylių – tai užtikrins aerobinį skilimą ir išvengs nemalonaus kvapo. Pakanka 5–10 skylių per visą maišo aukštį.

4. Priežiūra

Kas 2–3 savaites patikrinkite drėgmės lygį. Jei kompostas per sausas, šiek tiek palaistysite. Kartą per mėnesį maišą galima pavartyti arba perpilti į kitą maišą – tai sumaišys medžiagas ir paspartins skilimą.

Kodėl būtent pelenai ir karbamidas?

Medienos pelenai yra puikus šarminių medžiagų šaltinis, kuris neutralizuoja lapų rūgštumą ir praturtina kompostą kaliu bei kalciu. Be to, pelenai padeda palaikyti tinkamą pH lygį, kad mikrobų veikla būtų maksimali.

Karbamidas (karbamido trąša) – tai koncentruota azoto trąša (46% azoto), kuri:

• Pagreitina mikrobų veiklą ir organinių medžiagų skilimą
• Veikia kaip fermentacijos katalizatorius
• Padeda išlaikyti azoto balansą komposte

Lietuvos daržininkystės specialistai pastebi, kad į 150 litrų maišą pakanka 200 g karbamido granulių. Jei lapai jau drėgni, karbamido galima net netirpdyti vandenyje – tiesiog barstyti sausas granules tarp sluoksnių.

Kokių rezultatų tikėtis ir kaip naudoti gautą humusą

Per 3–4 mėnesius mikrobų veikla sukuria tamsų, trupų humusą, kuris:

• Turi malonų miško pavasario kvapo
• Subyra tarp pirštų kaip juoda, rupoka žemė
• Neturi atpažįstamų lapų likučių

Naudojimo būdai ir normos:

Lysvėse ir darže: Pavasarį arba rudenį į viršutinį dirvožemio sluoksnį įmaišykite 2–5 cm storio humusą. Lengvai įkaskite arba įfrėzkite, kad pagerintumėte dirvožemio struktūrą ir maistinių medžiagų prieinamumą.

Vazoniniams augalams: Sumaišykite 1 dalį humusų su 3 dalimis įprastinio vazoninio dirvožemio. Tokia mišinio proporcija užtikrins gerą drėgmės išlaikymą ir laipsnišką maistinių medžiagų tiekimą.

Vaismedžiams ir uoginiams krūmams: Paskleidkite 3–5 cm sluoksnį po vaismedžių laja arba aplink uoginius krūmus. Tai veiks kaip mulčias ir lėto veikimo trąša.

Laukiami rezultatai:

Augalai per 2–3 savaites sureagos:

• Pagerėjusiu augimu ir sodresne lapų spalva
• Stipresne šaknų sistema
• Geresniu drėgmės išlaikymu dirvožemyje
• Laipsniu ir ilgalaikiu kalio bei kitų mikroelementų išsiskyrimu

Svarbi įspėjimai ir patarimai

Ko vengti:

Niekada nenaudokite šviežio, nesuskaidyto komposto – jis gali išeikoti azotą iš dirvožemio vietoj to, kad jį tiekti. Palaukite, kol medžiaga taps tamsia ir trupų tekstūros.

Nevenkite sluoksniuoti – vienos rūšies lapų krūva ỹra labai lėtai. Optimaliausia sudėtis: 70% lapų, 20% žemės ar senojo komposto, 10% pelenų ir karbamido mišinio.

Nekompostuokite:

• Sergančių medžių lapų (gali būti ligų užkratų)
• Ąžuolų lapų be kitų medžiagų priemaišos
• Riešutmedžio lapų (slopina kitų augalų augimą)
• Lapų nuo vejų, ant kurių purškėte herbicidus

Papildomi patarimai:

Jei norite dar labiau pagreitinti procesą, į maišus galite įmaišyti truputį biohumuso arba EM (efektyvių mikroorganizmų) preparatų – tai padidins naudingų bakterijų kiekį ir paspartins fermentaciją.

Kompostuojant maišuose temperatūra gali pakilti iki 50–60°C – tai normalu ir netgi naudinga, nes aukšta temperatūra sunaikina piktžolių sėklas ir galimus patogenus.

Ekonominė ir ekologinė nauda

Šis metodas leidžia sutaupyti:

• Nereikia pirkti brangių mineralinių kalio trąšų
• Sumažėja dirvožemio rūgštumas natūraliai (dėl pelenų)
• Pagerėja dirvožemio struktūra ilgam laikui
• Išvengiama aplinkos taršos deginant lapus

Palyginimui: 1 kg kalio sulfato parduotuvėje kainuoja 3–5 eurus, o iš vieno 150 litrų maišo nukritusių lapų galite gauti apie 80–100 litrų vertingo humusų, kuriame kalio ir kitų mikroelementų – lygiai tiek, kiek augalams reikia.

Be to, šis metodas yra visiškai ekologiškas – naudojate tik natūralias medžiagas ir grąžinate maistines medžiagas atgal į gamtos apytaką, kaip tai įvyktų miške.

Išvada

Nukritę rudens lapai – tai ne atliekos, o vertingas išteklius, kurį išmintingai panaudojus galima gauti puikių organinių trąšų visiškai nemokamai. Paprastas metodas su pelenais ir karbamidu pagreitina kompostavimą nuo dvejų metų iki trijų–keturių mėnesių ir leidžia gauti humusų, kuris kokybe pranoksta daugelį komerciškai parduodamų trąšų.

Bandykite šį metodą šią rudenį – jau kitą pavasarį galėsite džiaugtis nemokomų, efektyvių ir ekologiškų trąšų derliumi!

Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos sodininkystės ekspertų rekomendacijomis ir praktikuojančių sodininkų patirtimi.