Daugelis žmonių yra patyrę akies voko trūkčiojimą. Dažniausiai tai nereikšminga – per daug kavos, per mažai miego, stresas. Bet kartais šis simptomas rodo kažką rimtesnio.
35 metų Marius D. iš Vilniaus tris savaites ignoravo trūkčiojantį voką.
„Galvojau – per daug dirbu prie kompiuterio. Nusipirkau drėkinančius akių lašus, pradėjau gerti mažiau kavos. Bet vokas vis tiek trūkčiojo – jau ne kelis kartus per dieną, o beveik nuolat.”
Kai pridėjo galvos skausmas ir rankos tirpimas, žmona privertė važiuoti pas neurologą.
Kas paaiškėjo vizito metu
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės neurologas dr. Andrius P. iš karto pastebėjo nerimą keliančius ženklus.
„Voko trūkčiojimas pats savaime dažniausiai nepavojingas. Bet kai pridedami kiti simptomai – galvos skausmas, tirpimas, silpnumas – situacija keičiasi.”
Jis paskyrė Mariui D. smegenų magnetinio rezonanso tyrimą.
„Rezultatas mane nustebino. 35 metų vyras, sportiškas, nesirgo niekuo rimtu – o smegenyse matėsi mažas navikas. Gerai, kad atėjo, kol dar buvo laiku.”
Marius D. prisiminė pokalbį su gydytoju.
„Kai jis pasakė žodį ‘navikas’, pasaulis sustojo. Bet paskui paaiškino – gerybinis, mažas, operuojamas. Jei būčiau atėjęs po metų – situacija galėjo būti visai kita.”
Kada vokas trūkčioja nekaltai
Dr. Andrius P. paaiškino, kaip atskirti nereikšmingą simptomą nuo pavojingo.
„Jei vokas trūkčioja kelias dienas, paskui nustoja, ir daugiau nieko nejaučiate – greičiausiai tai stresas arba nuovargis. Sumažinkite kofeiną, išsimiegokite, ir praeis.”
Jis išvardijo riziką didinančius faktorius.
„Nerimauti reikia, jei trūkčiojimas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites. Jei prasideda kiti simptomai – tirpimas, galvos skausmas, regėjimo pokyčiai. Jei trūkčioja ne tik vokas, bet ir skruostas ar lūpa.”
Mariaus D. žmona Indrė D. pasakojo apie savo baimes.
„Mačiau, kad vyrui kažkas negerai. Jis sakė – nieko tokio, praeis. Bet aš jaučiau, kad reikia tikrintis. Kai gavome diagnozę – pirma mintis buvo siaubas, bet paskui – dėkingumas, kad nenuėjau į darbą vietoj gydytojo.”
Kaip baigėsi Mariaus istorija
Po operacijos praėjo pusantrų metų. Marius D. visiškai pasveiko.
„Navikas buvo pašalintas, jokių pasekmių neliko. Gydytojas pasakė – dar metai, ir situacija būtų buvusi sudėtingesnė. Tas trūkčiojantis vokas išgelbėjo man gyvenimą.”
Dr. Andrius P. pabrėžė, kad tokios istorijos – ne išimtis.
„Per metus matau kelis panašius atvejus. Žmonės ateina dėl menko simptomo, o mes randame rimtą problemą. Geriau ateiti ir sužinoti, kad viskas gerai, nei ignoruoti ir sužinoti per vėlai.”
Jis davė praktinį patarimą.
„Veskite dienoraštį. Užsirašykite, kada prasidėjo simptomas, kaip dažnai kartojasi, ar yra kitų pojūčių. Tai labai padeda gydytojui nustatyti diagnozę. Ir nesigėdykite ateiti – geriau būti per daug atsargiems.”
Marius D. dabar kitaip žiūri į kūno signalus.
„Anksčiau galvojau – esu jaunas, sveikas, kas man gali nutikti. Dabar žinau – nutikti gali bet kam ir bet kada. Kūnas siunčia signalus, tik reikia juos girdėti.”
Indrė D. pridūrė: „Dabar namuose turime taisyklę – jei kažkas nepraeina per savaitę, einame pas gydytoją. Ne internete ieškome, ne draugų klausiame – o einame pas specialistą.”
Kitą kartą pajutę nuolatinį voko trūkčiojimą, galbūt verta sustoti ir pagalvoti – ar tikrai tai tik nuovargis? Kartais mažas simptomas yra didelio įspėjimo pradžia.
