Įsivaizduokite situaciją: jaučiate, kad šlapimo pūslė pilna, skausmas apatinėje pilvo dalyje stiprėja, bet kad ir kaip stengtumėtės – niekas nevyksta. Tai ne tiesiog nepatogumas. Tai medicininė ekstremali situacija, kuri reikalauja skubios pagalbos.
Ūminis šlapimo susilaikymas – būtent taip vadinasi ši būklė – gali ištikti bet kurį žmogų, nors tam tikros grupės yra labiau pažeidžiamos. Ignoruoti šį simptomą pavojinga – pasekmės gali būti negrįžtamos.
Kas vyksta organizme
Kai žmogus negali ištuštinti šlapimo pūslės, ji pradeda greitai pildytis ir plėstis. Atsiranda intensyvus pilnumo jausmas, stiprus spaudimas ir dažnai – aštrus skausmas apatinėje pilvo dalyje.
Problema ta, kad inkstai toliau gamina šlapimą. Jei jis negali nutekėti į pūslę ir iš jos – į lauką, spaudimas didėja abiem kryptimis. Tai gali pakenkti inkstų funkcijai, sukelti infekciją, o kraštutiniais atvejais – net pūslės plyšimą.
Būtent todėl tai laikoma ekstremalia situacija. Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnė žalos tikimybė.
Kas sukelia tokią būklę
Priežastys skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir lyties.
Vyresnio amžiaus vyrams dažniausia priežastis – padidėjusi prostata. Ji spaudžia šlaplę ir neleidžia šlapimui normaliai tekėti. Jaunesniems vyrams problemų gali kilti dėl šlaplės susiaurėjimo po infekcijų ar traumų.
Moterims šlapimo susilaikymas dažniau susijęs su dubens dugno problemomis – ypač po gimdymo ar menopauzės. Dubens organų nusileidimas gali perlankstyti šlaplę ir užblokuoti šlapimo tekėjimą.
Neurologinės priežastys gali paveikti bet kurį žmogų. Insultas, stuburo traumos, išsėtinė sklerozė ar kitos ligos gali sutrikdyti nervų signalus, kurie kontroliuoja šlapimo pūslės veiklą.
Vaistai – dažnai pamirštama priežastis. Opioidiniai skausmą malšinantys vaistai, kai kurie antidepresantai, antihistaminai ir anticholinerginiai preparatai gali sutrikdyti pūslės funkciją.
Kartais priežastis būna paprastesnė – stiprus vidurių užkietėjimas, pooperacinė būklė ar net kraujo krešuliai šlapimo takuose.
Kada skubėti į ligoninę
Jei negalite šlapintis ir jaučiate bent vieną iš šių simptomų – kreipkitės į skubią pagalbą nedelsiant:
Stiprus skausmas apatinėje pilvo dalyje arba virš gaktos. Pilvas gali būti įtemptas ir skausmingas liečiant.
Karščiavimas, drebulys, pykinimas ar vėmimas – tai gali rodyti infekciją ar kitas komplikacijas.
Tamsus, kraujingas šlapimas arba skausmas šone – inkstų pažeidimo požymiai.
Sumišimas, silpnumas ar alpimas – organizmas jau kenčia nuo susilaikymo pasekmių.
Net jei simptomai atrodo nestiprūs, bet negalite šlapintis kelias valandas – geriau pasitikrinti, nei rizikuoti.
Kaip gydoma
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – ištuštinti pūslę. Tai daroma kateteriu – plonu vamzdeliu, kuris įvedamas per šlaplę. Palengvėjimas ateina beveik iš karto.
Po to gydytojai ieško priežasties. Atliekami šlapimo ir kraujo tyrimai, ultragarsinis pūslės tyrimas, kartais – cistoskopija ar kompiuterinė tomografija.
Tolimesnis gydymas priklauso nuo diagnozės. Prostatos problemoms gali būti skiriami vaistai arba operacija. Dubens dugno silpnumas gydomas reabilitacija ar chirurgiškai. Jei kalti vaistai – jie keičiami kitais.
Kaip sumažinti riziką
Prevencija įmanoma ne visais atvejais, bet kai kurie dalykai padeda. Reguliarus šlapinimasis – nedelskite, kai jaučiate poreikį. Pakankamas skysčių vartojimas – ne per daug, ne per mažai. Vidurių reguliarumas – užkietėjimas didina riziką.
Vyrams po 50 metų svarbu reguliariai tikrintis prostatą. Moterims – stiprinti dubens dugno raumenis, ypač po gimdymo.
Jei vartojate vaistus, kurie gali veikti šlapimo pūslę, pasitarkite su gydytoju apie galimus šalutinius poveikius ir ką daryti, jei pastebėsite problemas.
