„Padėk tuos buteliukus ir ateik į virtuvę”, – pasakė močiutė, kai pamatė mane su maišeliu vitaminų iš vaistinės. „Parodysiu, ką darydavome, kai vaistinių dar nebuvo.”
Žiema artėjo, ir aš, kaip kasmet, ruošiausi peršalimo sezonui – pirkinių sąraše jau buvo vitaminas C, cinkas, imuninės sistemos stiprikliai. Standartinis rinkinys, kurį perku kiekvieną rudenį.
Bet močiutė turėjo kitą planą. Ji atidarė šaldytuvą ir ištraukė tris paprastus ingredientus.
Trys dalykai, kuriuos rado šaldytuve
Ant stalo atsirado spanguolės, indelis medaus ir šaknis, kurios kvapo nepamirši – krienai.
„Šitą mišinį darydavo mano mama, o jai perdavė jos mama”, – pasakė močiutė, traukdama tarką. „Jokių ligų per visą žiemą.”
Skeptiškai pažvelgiau į ingredientus. Spanguolės – suprantu, vitaminas C. Medus – irgi logiška, gerklei. Bet krienai?
„Krienai – svarbiausia dalis”, – atsakė ji, tarsi skaitytų mintis. „Atidaro viską, kas užkimšta.”
Kodėl ši kombinacija veikia
Vėliau, kai pasidomėjau moksline literatūra, supratau – močiutė žinojo daugiau nei maniau.
Spanguolės turi proantocianidinų – junginių, kurie neleidžia bakterijoms ir virusams prisitvirtinti prie gleivinės. Tai tarsi apsauginis sluoksnis kvėpavimo takams.
Medus veikia dvejopai: jo fermentai gamina vandenilio peroksidą, kuris kuria antimikrobines sąlygas, o klampi tekstūra dengia ir ramina uždegusią gerklę.
Krienai – tikrasis ginklas. Juose esantys gliukozinolatai – lakūs junginiai, kurie prasiskverbia į kvėpavimo takus, juos plečia ir tiesiogiai kovoja su patogenais.
Trys ingredientai – trys skirtingi mechanizmai. Kartu jie veikia infekciją iš visų pusių.
Kaip paruošti per dešimt minučių
Močiutė darbavosi greitai, bet tiksliai.
Pirma – spanguolės. Jei šaldytos, atšildyti. Tada smulkiai supjaustyti arba sutrinti.
Antra – krienai. Sutarkuoti ant smulkios tarkos. Čia reikia kantrybės – akys ašaros, bet rezultatas vertas.
Trečia – viską sudėti į gilų dubenį, užpilti medumi ir išmaišyti iki vientiso tyrės.
„Perpilk į stiklainius ir į šaldytuvą”, – nurodė močiutė. „Stovės visą žiemą.”
Visas procesas – maždaug dešimt minučių. Jokios specialios įrangos, jokių sudėtingų žingsnių.
Kiek ir kada valgyti
„Du šaukšteliai po valgio, tris kartus per dieną”, – paaiškino močiutė. „Kai jau sergi. O kai dar sveika – vieną kartą per dieną, ir nesirgs.”
Mokslas patvirtina šį režimą. Reguliarus vartojimas palaiko pastovų bioaktyviųjų medžiagų kiekį organizme. O pradėjus vartoti per pirmąsias 24-48 valandas nuo simptomų pradžios – efektas stipriausias.
Svarbiausias dalykas – turėti mišinį paruoštą iš anksto. Kai pajunti pirmąjį gerklės kutinimą – nėra laiko bėgioti į parduotuvę.
Prevencija ar gydymas – kas veikia geriau
Klausiau močiutės, ar geriau vartoti nuolat, ar tik susirgus.
„Abu”, – atsakė ji. „Per žiemą – kiekvieną dieną po truputį. Kai pajunti, kad kažkas negerai – daugiau ir dažniau.”
Profilaktinis vartojimas – vienas šaukštelis per dieną – stiprina apsaugą ir mažina tikimybę susirgti. Gydomasis režimas – trys kartus po du šaukštelius – pagreitina atsigavimą, kai infekcija jau prasidėjo.
Optimaliausia strategija – derinti abu metodus.
Po pirmos žiemos
Tą sezoną nesusirgau nė karto. Gal sutapimas. Gal placebo efektas.
Bet kitą rudenį pirma į parduotuvę, ne į vaistinę. Spanguolės, medus, krienai. Dešimt minučių darbo – ir visa žiema rami.
Močiutė tik šyptelėjo, kai papasakojau rezultatus.
„Sakiau”, – atsakė ji. „Vaistinės atsirado tik vakar. O žmonės gyveno tūkstančius metų. Kaip, manai, jie tai darė?”
Kartais paprasčiausi receptai yra patys galingiausi. Ir kartais močiutė žino daugiau nei visa vaistinė.
