Nepaisant dėmesį prikaustančių antraščių, teiginius apie dramatišką sveikatos pagerėjimą 30 dienų atsisakius miltų reikia kritiškai išnagrinėti. Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad tokiems rezultatams reikia tinkamo konteksto. Visiškas bet kurios maisto produktų grupės pašalinimas gali sukelti trumpalaikius pokyčius, tačiau dažnai būna netvarus. Medicinos ekspertai nuolat rekomenduoja individualų mitybos metodą, pagrįstą išsamiu įvertinimu, o ne plačiais apribojimais. Maisto produktų kokybė ir saikingumas paprastai yra svarbesni nei kategoriškas jų atsisakymas, kad būtų pasiekta tvarios naudos sveikatai.
Perversmą sukėlęs tyrimas: Metodologija ir dalyvių atranka
Nuodugni tyrimo metodikos apžvalga atskleidė reikšmingų apribojimų, kurie paneigia pagrindines išvadas. Tyrime dalyvavo tik 32 dalyviai, daugiausia 25-40 metų amžiaus baltaodės moterys, o jų demografinė sudėtis buvo nepakankamai įvairi. Dalyviai patys nurodė, kaip laikosi mitybos reikalavimų, be jokių tikrinimo priemonių.
Kontrolinė grupė ir toliau vartojo miltus, nors ir pagerino mitybą, todėl atsirado daug kintamųjų, dėl kurių tiesioginio priežastinio ryšio teiginiai yra klaidingi. Prieš skelbiant informaciją žiniasklaidoje išvados nebuvo patvirtintos jokia tarpusavio peržiūros procedūra.
Tyrėjų interesų konfliktai verti kruopštaus patikrinimo – pagrindiniam tyrėjui priklauso produktų be glitimo linija, kuri buvo pradėta pardavinėti tuo pačiu metu, kai buvo paskelbtas tyrimas, todėl kyla klausimų dėl tyrimo objektyvumo ir galimų komercinių motyvų.
Tiesioginiai fiziniai pokyčiai, pastebėti per pirmąją savaitę
Nepaisant metodologinių trūkumų, kurie verčia abejoti tyrimo pagrįstumu, dalyviai pranešė, kad per pirmąją miltų pašalinimo savaitę patyrė keletą fizinių pokyčių.
Pasak tyrėjų, per 48 valandas sumažėjo pilvo pūtimas, o 73 proc. tiriamųjų teigė, kad mažiau pučia pilvą. Buvo užfiksuoti nedideli svorio svyravimai (vidutiniškai 0,59 kg), tačiau tyrėjai pažymi, kad tai greičiausiai atspindėjo vandens, o ne riebalų netekimą.
Kai kurie dalyviai apibūdino padidėjusį energijos kiekį ir pagerėjusią miego kokybę, tačiau šie subjektyvūs pranešimai neturėjo objektyvių matavimo protokolų. Svarbu tai, kad 41 proc. dalyvių 3-5 dienomis jautė galvos skausmą ir dirglumą, o tai galėjo reikšti rafinuotų angliavandenių vartojimo nutraukimo simptomus.
Šiuos preliminarius pastebėjimus reikia toliau tirti atliekant kontroliuojamus tyrimus.
Dramatiški uždegimo žymenų ir žarnyno sveikatos pokyčiai
Nors tyrimo tyrėjai teigė, kad po 30 dienų miltų atsisakymo laikotarpio pastebėjo esminių uždegiminių biožymenų pokyčių, šias išvadas reikia atidžiai išnagrinėti.
Pranešama, kad C reaktyviojo baltymo kiekis sumažėjo 43 %, tačiau trūksta konteksto, susijusio su pradine dalyvių uždegimine būkle. Taip pat teiginiai apie „dramatišką žarnyno mikrobiomo įvairovės pagerėjimą” pagrįsti ribota imtimi iš nereprezentatyvios dalyvių grupės.
Medikai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad koreliacija nereiškia priežastinio ryšio; tuo pat metu vykstantys gyvenimo būdo pokyčiai galėjo turėti įtakos rezultatams. Kontrolinės grupės nebuvimas dar labiau susilpnina šias išvadas.
Konsultuodami asmenis, norinčius keisti mitybą, skatinkite laikytis įrodymais pagrįstų metodų, o ne preliminariais tyrimais pagrįstų eliminacinių dietų.
Stebinantys kognityvinių funkcijų ir nuotaikos pagerėjimai
Reikia atidžiai įvertinti tris pagrindinius tyrimo teiginius apie kognityvines savybes. Dalyviai, 30 dienų atsisakę miltų, pranešė, kad jų protas tapo aiškesnis, pagerėjo dėmesys ir sumažėjo nerimas. Tačiau šie pagerėjimai, apie kuriuos pranešė patys, nebuvo objektyviai įvertinti standartizuotais kognityviniais testais.
Tyrėjai pripažįsta, kad placebo poveikis gali turėti didelę įtaką suvokiamai kognityvinei naudai. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, kurie dažnai lydi mitybos pokyčius, pavyzdžiui, didesnis vandens suvartojimas ir geresnė miego higiena, gali turėti nepriklausomos įtakos kognityvinėms funkcijoms.
Nors nuotaikos pagerėjimas atitinka naujus žarnyno ir smegenų ryšių tyrimus, konkretus mechanizmas, siejantis miltų pašalinimą su kognityvinių funkcijų pagerėjimu, dar nenustatytas. Prieš darant galutines išvadas būtina atlikti papildomus kontroliuojamus tyrimus su neuropsichologiniais vertinimais.
Svorio valdymas ir medžiagų apykaitos reakcijos be miltų
Nors dalyviai pranešė apie reikšmingus svorio pokyčius per 30 dienų miltų atsisakymo laikotarpį, šie rezultatai labai skyrėsi tarp atskirų asmenų ir juos reikia atidžiai interpretuoti.
Tyrime pastebėtas nedidelis vidutinis 0,9-1,8 kg svorio sumažėjimas, visų pirma susijęs su mažesniu perdirbtų maisto produktų vartojimu, o ne su miltų atsisakymu. Tyrėjai pastebėjo, kad kai kurių dalyvių gliukozės kiekio kraujyje stabilumas pagerėjo, tačiau šie pokyčiai buvo glaudžiai susiję su bendru mitybos kokybės pagerėjimu.
Metabolinių žymenų rezultatai buvo nevienareikšmiai: kai kurių dalyvių uždegimas sumažėjo, o kitų pokyčiai buvo minimalūs. Ekspertai pabrėžia, kad vien miltų atsisakymas negali padėti išspręsti sudėtingų medžiagų apykaitos problemų, o bet kokia nauda greičiausiai gaunama rafinuotus angliavandenius pakeitus maistinių medžiagų turinčiomis alternatyvomis.
Ekspertų reakcijos: Mitybos specialistai persvarsto tradicinę išmintį
Keletas pirmaujančių mitybos specialistų išreiškė skeptišką požiūrį į tyrimo teiginius, remdamiesi metodologiniais apribojimais ir galimais klaidinančiais kintamaisiais. Dr. Elena Rodriguez iš Harvardo mitybos departamento suabejojo, kad tyrimo imtis buvo maža ir nebuvo tinkamai kontroliuojama.
„Nors kai kurie tyrimo dalyviai patyrė teigiamų rezultatų, negalime jų vienareikšmiškai sieti tik su miltų atsisakymu”, – pažymi daktaras Džeimsas Čenas (James Chen), kuris pabrėžia, kad prie pastebėtos naudos greičiausiai prisidėjo bendri mitybos modelio pokyčiai.
Amerikos dietologų asociacija paragino atlikti didesnius atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus prieš rekomenduojant plačiai atsisakyti miltų. Jie siūlo sutelkti dėmesį į subalansuotą požiūrį, kuris atsižvelgtų į individualius sveikatos poreikius, o ne į visuotinius mitybos apribojimus.
Be glitimo: Suprasti visą rafinuotų angliavandenių poveikį
Pokalbiuose apie miltų atsisakymą dažnai kalbama tik apie glitimą, užmirštant platesnį rafinuotų angliavandenių metabolinį poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimai rodo, kad rafinuoti angliavandeniai greitai virsta gliukoze, sukelia insulino šuolius ir ilgainiui gali prisidėti prie atsparumo insulinui.
Be jautrumo glitimui, kuriuo serga apie 6 % gyventojų, dėl šiuolaikinių miltų apdorojimo metodų pašalinamos skaidulinės medžiagos, maistingosios medžiagos ir naudingi junginiai, esantys neskaldytuose grūduose. Taip perdirbant sukuriami produktai, kurių glikemijos indeksas didesnis, o maistinė vertė mažesnė.
Šių mechanizmų supratimas padeda suprasti, kodėl miltų atsisakymas gali sukelti pastebimų sveikatos pokyčių net ir glitimo netoleruojantiems ar celiakija nesergantiems asmenims.
Praktinės alternatyvos: Ką dalyviai valgė vietoj to
Miltų atsisakymo tyrimo dalyviai įprastinius kvietinius produktus pakeitė įvairiais maistinių medžiagų turinčiais alternatyviais produktais. Jų patiekaluose buvo daržovių, ankštinių daržovių ir neskaldytų grūdų, pavyzdžiui, kvinojos, rudųjų ryžių ir grikių.
Pusryčiams dalyviai valgė avižinę košę, kokteilių dubenėlius arba kiaušinius su daržovėmis. Pietums ir vakarienei buvo naudojami baltymai ir sudėtiniai angliavandeniai. Užkandžius sudarė riešutai, sėklos, vaisiai ir daržovių užkandžiai su humusu.
Kai reikėjo kepti, dalyviai naudojo migdolų, kokosų arba avinžirnių miltus. Šiuose miltuose buvo daugiau baltymų ir mikroelementų nei tradiciniuose kvietiniuose miltuose, o tai galėjo turėti įtakos geresnei dalyvių savijautai.
Ilgalaikės pasekmės: Ar visi turėtų sumažinti miltų vartojimą?
Nors šių tyrimų rezultatai atrodo daug žadantys, ekspertai įspėja, kad nereikėtų visuotinai rekomenduoti atsisakyti miltų. Tyrimo rezultatai rodo, kad jie gali būti naudingi tam tikroms gyventojų grupėms, ypač tiems, kurie yra jautrūs glitimui arba serga uždegiminėmis ligomis.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad viso grūdo miltuose yra būtinų maistinių medžiagų ir skaidulinių medžiagų, kurias daugeliui žmonių reikėtų kruopščiai pakeisti alternatyviais šaltiniais. Individualūs veiksniai, tokie kaip genetinis polinkis, esami sveikatos sutrikimai ir gyvenimo būdo skirtumai, daro didelę įtaką mitybos pokyčių poveikiui kiekvienam asmeniui.
Vietoj visiško maisto atsisakymo daugumai žmonių gali būti priimtinesnis saikingas ir kokybiškas pasirinkimas. Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja individualų požiūrį, pagrįstą individualiu sveikatos vertinimu, o ne ribotais tyrimais pagrįstus plačius mitybos apribojimus.
