Sodininkai dalijasi paprastu ir praktišku būdu, kaip atgaivinti retėjančią veją: atskiesti šviežią alų vandeniu ir purkšti ant dirvos bei šaknų zonos aktyvaus augimo metu. Cukrūs ir gyvos mielės gali sustiprinti naudingą mikrobų veiklą, pagerinti maistinių medžiagų išsiskyrimą ir drėgmės sulaikymą, jei tai derinama su reguliaria priežiūra. Teisingai naudojamas, jis papildo aeravimą, pjovimą ir drėkinimą; netinkamai naudojamas, jis gali pritraukti kenkėjus arba pabloginti velėną. Toliau pateikiama daugiau informacijos apie laiką, skiedimą ir atsargumo priemones.
Kodėl alus gali padėti jūsų vejai klestėti
Pateikdamas paprastus ingredientus, tokius kaip cukrus ir mielės, alus gali stimuliuoti mikrobų veiklą vejos dirvožemyje, o tai savo ruožtu padeda skaidyti organines medžiagas ir išlaisvinti maistines medžiagas, kurios skatina tankesnę ir žalesnę veją.
Stebėjimai ir praktiniai vadovai rodo, kad cukrus maitina dirvožemio mikrobus, o mielės gali paskatinti biologinius procesus, kurie mobilizuoja azotą ir kitus elementus.
Sustiprinta mikrobų veikla pagerina humuso susidarymą, vandens sulaikymą ir maistinių medžiagų prieinamumą, palaikydama žolės gyvybingumą.
Rezultatai priklauso nuo pradinės dirvožemio būklės ir integracijos su pjovimo, aeravimo ir drėkinimo praktikomis.
Alus yra papildoma, o ne savarankiška priemonė; lūkesčiai turėtų būti pagrįsti, o rezultatai stebimi per kelis augimo ciklus.
Kaip naudoti praskiestą alų, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai
Reguliarus praskiesto alaus naudojimas, atkreipiant dėmesį į koncentraciją ir padengimą, padeda maksimaliai padidinti naudą ir sumažinti riziką.
Rekomenduojamas 1:2 santykis – viena dalis alaus ir dvi dalys vandens; gerai sumaišykite ir naudokite šviežią lagerį arba elį.
Naudokite aktyvaus augimo metu, kas kelias savaites, naudodami sodo purkštuvą arba žarnos antgalį, kad padengimas būtų tolygus.
Naudokite anksti ryte arba vėlyvą popietę, kad sumažintumėte garavimo ir nudegimo riziką.
Naudokite dirvožemio ir šaknų zonai, o ne lapų paviršiui, kad paskatintumėte mikrobų veiklą.
Išmatuokite apdorotą plotą ir apskaičiuokite tūrį, kad išvengtumėte per didelio naudojimo.
Integruokite šią praktiką į įprastą pjovimo, tręšimo ir laistymo grafiką, kad rezultatai būtų nuoseklūs.
Patarimai, atsargumo priemonės ir kada naudoti alaus tręšimą
Naudojamas selektyviai ir atsargiai, alaus tręšimas gali būti naudinga papildoma priemonė prie įprastos vejos priežiūros, o ne pagrindinis gydymas; namų savininkai turėtų jį naudoti vejai, kurios dirvožemis yra neturtingas maistinėmis medžiagomis arba palaipsniui retėja, o ne serga ligomis, yra labai sutankintas arba užkrėstas kenkėjais.
Naudokite 1:2 alaus ir vandens tirpalą, purkškite purkštuvu, kad padengimas būtų tolygus, ir kartokite kas kelias savaites aktyvaus augimo metu. Venkite pernelyg prisotinti plotus, kad nesudomintumėte sraigių ir šliužų.
Derinkite su dirvožemio tyrimu, tinkamu pjovimu, aeravimu ir tikslingu tręšimu. Nutraukite, jei padidėja velėna arba problemos išlieka; konkrečias ligas ar kenkėjus gydykite patikrintais vaistais.
Išvada
Sodininkai pastebi, kad atskiestas alus gali šiek tiek pagerinti dirvožemio biologiją: jo cukrūs ir mielės skatina mikrobus, kurie padeda išlaisvinti maistines medžiagas, formuoti humusą ir išlaikyti drėgmę. Naudojamas saikingai – maždaug viena dalis alaus ir dvi dalys vandens – aktyvaus augimo metu anksti ryte arba vėlyvą popietę, jis papildo, bet nepakeičia pagrindinių priemonių, tokių kaip tinkamas pjovimas, aeravimas, drėkinimas ir dirvožemio tyrimai. Stebėkite sraiges, velėną ir per didelį naudojimą; naudokite alaus tręšimą kaip tikslinę, retkarčiais taikoma pagalbą bendrame vejos priežiūros plane.
