Prieš dvejus metus nupirkau tris skirtingus šliužų atbaidymo preparatus. Išbarsčiau, išpurškiau, sulaukiau — ir nieko. Salotos toliau nyko. Braškės — sugraužtos. Šliužai grįždavo kiekvieną vakarą, lyg tie chemikalai jiems būtų vakarienės prieskoniai.
„Nustok pirkti tuos miltelius,” — pasakė Eglė, kaimynystėje trisdešimt metų sodininkė. — „Tau reikia acto, lentos ir kantrybės.”
Skambėjo per paprastai. Bet ji buvo teisi.
Kur jie slepiasi — ir kodėl jų nematote
Šliužai dieną ilsisi drėgnose, tamsiose vietose. Po senomis lentomis. Po vazonais. Po mulčio sluoksniu šalia laistymo zonų. Tankus augmenijos kilimas prie pomidorų — jų mėgstamiausia vieta.
Per sausrą jie juda link neseniai palaistytų lysvių. Vakare išlenda. Naktį maitinasi. O ryte — vėl po ta pačia lenta, lyg nieko nebūtų nutikę.
Pirmas žingsnis — žinoti, kur ieškoti. Antras — tai panaudoti prieš juos.
Trys metodai, kurie veikia kartu
Pirmas — alaus spąstai. Negilus indas, įkastas į žemę iki kraštų, pripildytas alaus trečdaliu. Šliužai traukia prie jo, įkrenta ir nebegali išlipti. Veikia tyliai, per naktį, be jokio darbo iš jūsų pusės.
Antras — rinkimas rankomis. Po lietaus ar vakaro laistymo šliužai palėtėja ir tampa lengvai pastebimi. Pirštinė, kibirėlis — ir per penkiolika minučių lysvė švari. Geriausias laikas — sutemų pradžia, kai jie tik išlenda.
Trečias — lentos ir actas. Padėkite plokščią lentą drėgnoje vietoje vakare. Rytą pakelkite — ir rasite ten susirinkusį visą būrį. Devynių procentų buitinis actas iš rankinio purkštuvo — keli purškimai, ir šliužai sukrenta per kelias sekundes.
„Bet purkšk tik ant lentos,” — perspėjo Eglė. — „Ne ant žemės, ne ant lapų. Actas — rūgštis. Augalams ir dirvai jis ne draugas.”
Ir ji teisi. Purškiant ant atviros dirvos galima pakenkti sliekams ir naudingoms bakterijoms. Ant lapų — nudeginti augalą. Todėl metodas veikia tik kontroliuojamai: surinkti ant lentos, nupurkšti, nuvalyti. Jei sode laksto katės ar šunys — lentą laikykite pakeltoje vietoje, kur gyvūnai neprieis.
Tvarka sode — geriausia prevencija
Spąstai ir actas veikia trumpalaikiai. Bet ilgalaikis sprendimas — švarumas. Senos lentos, kurios guli prie lysvių be priežasties. Nupjautos žolės krūvos. Storas mulčio sluoksnis prie laistymo zonos — visa tai šliužų prieglobstis.
Pašalinus nereikalingas drėgnas slėptuves — sumažėja ir kenkėjų. Ne visiškai, bet pastebimai. O kartu su vakariniais apėjimais, alaus gaudyklėmis ir lentos metodu — sodas per kelias savaites atsikvėpia.
Šį vakarą padėkite vieną lentą prie labiausiai nukentėjusios lysvės. Rytą pakelkite. Jei po ja rasite bent tris — jau žinote, nuo ko pradėti.
