Pažįstamas nykščio braukimas per telefono ekraną – tas begalinis slinkimas per naujienų srautą – pradėjo būti vertinamas kaip daugiau nei tuščias įprotis. Socialiniai tyrinėtojai ir psichologai pastebi įdomų ryšį tarp nepertraukiamo, nesukoncentruoto slinkimo ir sutrikusio miego, nerimo, fragmentuoto darbo grafiko bei ribotų finansinių išteklių.

Šie modeliai susikaupia pagal socioekonomines ribas, nors priežastinis ryšys lieka neaiškus ir reikalauja atsargumo. Tačiau vienas dalykas yra tikras: stebėtojai iš tokių gestų pradeda daryti išvadas apie žmogaus kompetenciją ir stabilumą, formuodami socialinį vertinimą. Verta atidžiai pažvelgti ne tik į šį reiškinį, bet ir į tai, ką iš tikrųjų atskleidžia tos begalinį slinktį atliekančios rankos.

Kaip „doomscrolling” tapo šiuolaikiniu streso ir trūkumo ženklu

Terminas „doomscrolling” – begalinis negatyvių naujienų bei turinio slinkimas – įgavo naują reikšmę, kai pradėjo būti vertinamas kaip galimas socioekonominis ženklas. Šis vertinimas remiasi pastebimais ryšiais tarp ilgalaikio, kompulsyvinio ekrano naudojimo ir chroniško streso bei išteklių trūkumo požymių.

Tyrėjų pastebėjimai. Socialiniai mokslininkai ir psichologai pastebi, kad nuolatinis, nesukoncentruotas informacijos vartojimas dažnai koreliuoja su:

• Miego sutrikimais ir nerimo būsenomis
• Sunkumais skirti laiko apmokamoms ar tobulėjimo veikloms
• Fragmentuotu darbo grafiku ir nestabilumu
• Mažesnėmis galimybėmis rinktis alternatyvias laisvalaikio veiklas

Modelių skirtumai. Anekdotiniai teiginiai rodo, kad šis reiškinys skirtingai pasireiškia skirtingose socialinėse grupėse:

• Žmonės, turintys mažiau išteklių, praneša apie didesnį skaitmeninį escapizmą
• Privilegijuotos grupės dažniau renkasi struktūruotą laisvalaikį ir užklasinę veiklą
• Organizuotos hobio ar sporto veiklos pakeičia beprasmį slinkimą

Svarbus perspėjimas. Reikia būti atsargiems: priežastinis ryšys nėra įrodytas. Lieka daug painiojančių kintamųjų – darbo valandos, šeimos priežiūros pareigos, psichinė sveikata. Pavieniai gestai kelia stereotipų riziką ir negali patikimai rodyti finansinės padėties be platesnio konteksto.

Ką tyrimai sako apie ekrano naudojimo įpročius ir socialinį statusą

Pereidami nuo anekdotų ir teorijų prie empirinių tyrimų, mokslininkai ištyrė ryšį tarp ekrano naudojimo modelių ir socialinio ekonominio statuso, naudodami apklausas, laiko naudojimo dienoraščius ir įrenginių duomenis.

Pagrindiniai tyrimų rezultatai. Moksliniai tyrimai rodo tam tikrą koreliaciją:

• Didesnis bendras laisvalaikio ekrano naudojimo laikas paprastai koreliuoja su mažesnėmis pajamomis
• Mažesnis išsilavinimas ir nestabilus darbas siejami su ilgesniu ekrano laiku
• Turtingesnės grupės praneša apie labiau struktūruotą, tikslingą skaitmeninį naudojimą

Priežastingumo problema. Tačiau priežastinis ryšys yra silpnas. Daug skirtumų paaiškina kiti veiksniai:

• Ilgos darbo valandos ar kelios darbo vietos
• Vaikų ar pagyvenusių artimųjų priežiūros pareigos
• Psichinė sveikata ir streso lygis
• Galimybės rinktis alternatyvas (ar yra pinigų kinui, sporto klubui?)

Duomenų neatitikimai. Objektyvūs įrenginių žurnalai kartais prieštarauja pačių respondentų pateiktiems duomenims – žmonės nevisada tiksliai įvertina, kiek laiko praleidžia su telefonu.

Mokslininkų perspėjimas. Ekspertai įspėja, kad įprastą slinktį ekrane nereikėtų laikyti patikimu socialiniu ir ekonominiu rodikliu be kontekstinių duomenų. Interpretavimui reikalinga niuansuota, daugialypė analizė.

Kodėl nuolatinis slinkimas gali atspindėti ribotą laiką ar išteklius

Atsižvelgiant į ribotas laisvalaikio galimybes, nuolatinis slinkimas gali būti ne tiek laisvalaikio pasirinkimas, kiek prisitaikymas prie riboto laiko ir finansinių išteklių.

Fragmentuotas grafikas. Sociologinės išvados sieja pasikartojantį naujienų srauto tikrinimą su fragmentuotu darbo grafiku:

• Trumpi pertraukėliai tarp darbų
• Kelionės viešuoju transportu į darbą ir atgal
• Trumpalaikiai ar nestandartiniai darbai
• Nenumatytos laisvos minutės, kai nėra struktūruotos veiklos

Ekonominė realybė. Mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai susiduria su specifinėmis kliūtimis:

• Mažiau apmokamų laisvalaikio galimybių (kinas, teatras, restoranai)
• Ribotos vaikų priežiūros pagalbos galimybės
• Mažiau prieinami sporto klubai ar hobių būreliai
• Didesnė priklausomybė nuo pigių ar nemokamų skaitmeninių pramogų

Prisitaikymas, ne tingumas. Įrodymais pagrįstas atsargumas atkreipia dėmesį, kad ekrano laikas gali signalizuoti apie ribotas alternatyvas, o ne apie vidinį tingumą ar silpną valią. Tai adaptyvus elgesys, kai žmonės renkasi tai, kas yra prieinama.

Skeptiškas požiūris. Objektyvus vertinimas reikalauja kontroliuojamų tyrimų, kad būtų galima atskirti tikrąjį elgesio prisitaikymą nuo kitų veiksnių. Be to, greitas skaitmeninis užsiėmimas gali būti tiesiog būdas pabėgti nuo streso, nepriklausomai nuo pajamų lygio.

Psichologija, slypinti už išvaizdos ir suvokimo

Žmonės naudoja matomus požymius – veido išraišką, laikyseną, aprangą ir elgesį – kad greitai padarytų išvadas apie kito asmens socialinį ir ekonominį statusą. Tai vadinamasis „socialinis euristinis metodas”, kuris veikia greitai, bet ne visada tiksliai.

Eksperimentiniai tyrimai. Moksliniai tyrimai atskleidžia įdomius ryšius tarp vizualinių signalų ir suvokiamo turto:

• Pakeltos antakiai ir tiesioginis žvilgsnis didina vertinamą turtingumą
• Nusileidusios veido bruožos siejamos su žemesniu socialiniu statusu
• Laikysena ir gebėjimas kontroliuoti veidą formuoja pirmus įspūdžius

Elgesio signalai. Telefonas rankose ir nuolatinis slinkimas gali sustiprinti tam tikrus įspūdžius:

• Rodo stresą ar nerimą
• Gali būti interpretuojamas kaip pabėgimas nuo realybės
• Signalizuoja apie ribotas galimybes ar fragmentuotą laiką
• Sumažina suvokiamą kompetenciją ir stabilumą

Socialinės pasekmės. Suvokimo šališkumas gali turėti realių pasekmių:

• Daro įtaką pasitikėjimui profesiniuose santykiuose
• Gali paveikti įdarbinimo sprendimus
• Formuoja socialinę prieigą ir tinklo galimybes
• Sustiprina egzistuojančią nelygybę

Kritinis perspėjimas. Koreliacijos nėra lygi priežastiniams ryšiams. Empiriniai teiginiai reikalauja pakartojimo ir konteksto, kultūros bei painiavos kontrolės. Pavieniai gestai negali būti patikimi socialinio statuso rodikliai.

Praktiniai žingsniai, kaip atsikratyti įpročio ir pagerinti įvaizdį

Norėdami sumažinti nuolatinį slinkties veiksmą ir jo sukeliamus socialinius įspūdžius, galite taikyti konkrečius, įrodymais pagrįstus įpročius, kurie nukreipti tiek į įpročio signalus, tiek į pagrindinius streso veiksnius.

Aplinkos pertvarkimas:

• Ištrinkite programėles iš pagrindinio telefono ekrano
• Įjunkite programėlių laiko apribojimus
• Išjunkite pranešimų signalus socialiniams tinklams
• Laikykite telefoną ne kišenėje, o kuprinėje ar rankinėje

Įgyvendinimo ketinimai. Sukurkite konkrečius planus, kaip elgtis vietoj slinkties:

• „Kai man bus nuobodu autobuse, aš skaitysiu elektroninę knygą”
• „Kai laukiu eilėje, aš atliksiu kvėpavimo pratimus”
• „Kai jaučiu stresą, aš penkias minutes vaikščiosiu”

Numatyti laikotarpiai be telefono:

• Palikite telefoną kitame kambaryje pietų metu
• Įsigykite žadintuvą, kad telefonas nepatektų į miegamąjį
• Nustatykite „skaitmeninį detoksą” savaitgaliais

Pakeiskite struktūrizuotomis veiklomis:

• Sporto užsiėmimai ar bėgimas
• Skaitymo grupė ar klubas
• Savanoriška veikla bendruomenėje
• Kūrybiniai hobiai (piešimas, muzika, rankdarbiai)

Stebėkite pažangą:

• Naudokite telefono ekrano laiko ataskaitas
• Fiksuokite savaitinį progresą
• Švęskite mažus laimėjimus

Komunikuokite per elgesį:

• Palaikykite akių kontaktą pokalbių metu
• Sąmoningai naudokite prietaisus viešose erdvėse
• Pademonstruokite kontrolę per laikyseną ir dėmesį

Realus požiūris. Skeptiškas vertinimas reikalauja išmatuoti tikrąją socialinę grįžtamąją informaciją prieš tvirtinant, kad reputacija pasikeitė. Pokyčiai turi būti autentiški, o ne dirbtiniai.Išvada: Nors ryšys tarp nuolatinio slinkimo ir socialinio ekonominio statuso nėra tiesmukas ar paprastas, jis egzistuoja kaip sudėtingas šiuolaikinės visuomenės reiškinys. Svarbu suprasti, kad tai labiau atspindi struktūrinius nelygybės veiksnius nei individualius pasirinkimus ar charakterio bruožus. Tačiau žinojimas apie galimą šio gesto suvokimą gali padėti sąmoningiau valdyti savo skaitmeninių įpročių įtaką profesiniam ir socialiniam gyvenimui. Galiausiai, mažesnis ekrano laikas paprastai reiškia geresnę psichinę sveikatą, kokybišką miegą ir tikresnius žmogiškuosius ryšius – nepriklausomai nuo to, ką kiti gali apie tai galvoti.