Kiekvieną rytą matydavau kaimynę Onutę, raminančiai einančią per sodą. Jai 78-eri, o ji juda lengviau nei aš. Kai paklausiau, koks jos receptas, ji tik nusišypsojo ir parodė į kiaulpienes.
„Visą gyvenimą žmonės jas rauna kaip piktžoles, o aš – dedu ant sąnarių”, – pasakė ji. Tą vakarą pirmą kartą išbandžiau pati.
Vienas lapas, viena naktis
Metodas toks paprastas, kad iš pradžių atrodė kaip senmočių prietarai. Onutė paaiškino žingsnis po žingsnio.
Reikia šviežio, sultingo kiaulpienės lapo – kuo didesnio, tuo geriau. Nuplaukite po šaltu vandeniu, nusausinkite. Lapą uždėkite ant skaudančio sąnario apatine puse į odą – būtent ten yra daugiausia sultingų gyslų.
Apvyniokite maistine plėvele, kad nepaslystų, ir užriskite šiltu šaliku ar tvarsčiu. Palikite per naktį.
„Ryte pamatysi”, – pasakė Onutė. Ir pamatyti tikrai buvo ką.
Kas nutiko po pirmos nakties
Ryte nusiėmiau kompresą ir iš pradžių nieko nepastebėjau. Bet kai atsistojau ir paėjau kelis žingsnius – kelis girgždėjo mažiau nei įprastai.
Patinimas neišnyko visiškai, bet sumažėjo pastebimai. Ryto sustingimas, kuris paprastai trukdavo pusvalandį, praėjo per kelias minutes.
Po trijų naktų skirtumas buvo akivaizdus. Laiptais lipau nebesikabindama į turėklus kaip anksčiau.
Mokslas už senmočių išminties
Pasidomėjau, kas iš tikrųjų vyksta po tuo lapu. Pasirodo, kiaulpienės nėra tokios paprastos, kaip atrodo.
Lapuose yra polifenolių – junginių, kurie moduliuoja uždegiminius procesus organizme. Seskviterpeniniai laktonai slopina edemos mediatorius – paprasčiau tariant, neleidžia audiniams brinkti.
Klampūs polisacharidai traukia intersticinį skystį iš audinių ir padeda limfos nutekėjimui. Kai lapas liečiasi su oda, šios medžiagos prasiskverbia tiesiai į pažeistą vietą, aplenkdamos virškinimo sistemą.
Klinikinių tyrimų kol kas nedaug, bet liaudies medicina šį metodą naudoja šimtmečius. Kartais senolių patirtis žengia priekyje mokslo.
Gudrybė, kuri pagerina poveikį
Onutė parodė dar vieną triuką: prieš uždedant lapą, švelniai sumuškite jį šaukštu ar peiliu. Taip išsiskiria daugiau sulčių, ir aktyviosios medžiagos greičiau prasiskverbia.
Jautriai odai galima padėti ploną natūralaus audinio sluoksnį tarp lapo ir odos. Poveikis šiek tiek sumažėja, bet išvengiama galimo dirginimo.
Kompresą laikykite 8–10 valandų. Kai kurie žmonės jaučia pagerėjimą jau po pirmos nakties, kitiems reikia kelių dienų. Čia svarbus nuoseklumas.
Tinktūra nuo lėtinio skausmo
Kai skausmas lėtinis, Onutė rekomenduoja šaknų tinktūrą. Šaknyse aktyvių medžiagų koncentracija didesnė nei lapuose.
Geriausias laikas rinkti – vėlyvas ruduo arba ankstyvas pavasaris, kai augalas sukaupęs daugiausiai maistinių medžiagų. Rinkite toli nuo kelių ir laukų, kurie purškiami chemikalais.
Šaknis išvalykite, smulkiai supjaustykite ir užpilkite 40–60 laipsnių stiprumo alkoholiu steriliame stikliniame inde. Laikykite vėsioje, tamsioje vietoje 14 dienų, kasdien pakratydami.
Po dviejų savaičių perkošite ir naudokite išoriškai – tepkite ant skaudančių vietų.
Kam šis metodas netinka
Prieš bandant būtina žinoti kelis dalykus.
Kiaulpienės priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Jei esate alergiški ramunėlėms, šalavijui ar kitiems šios šeimos augalams – venkite. Alergija gali pasireikšti net nuo vietinio naudojimo.
Prieš pirmą kartą atlikite pleistro testą: užtepkite nedidelį kiekį sulčių ant dilbio ir palaukite 24 valandas. Jei atsiranda paraudimas, niežėjimas ar patinimas – šis metodas jums netinka.
Vartojantys diuretikus, ličio preparatus, kraują skystinančius vaistus ar vaistus nuo diabeto – būtinai pasitarkite su gydytoju prieš bandydami bet kokius kiaulpienių preparatus.
Kada reikia gydytojo, ne lapo
Kiaulpienių kompresai – ne vaistas, o pagalbinė priemonė. Yra situacijų, kai reikia skubios medicininės pagalbos.
Jei sąnarių simptomai staiga stipriai pablogėja, pakyla temperatūra, atsiranda paraudimas ir karštis aplink sąnarį – nedelskite. Tai gali būti infekcijos požymiai.
Jei skausmas plinta, atsiranda naujų simptomų ar vietinis kompresai nesumažina skausmo per savaitę – laikas kreiptis į specialistą.
Onutė visada sako: „Gamta padeda, bet proto nepakeičia.” Kartais senas būdas veikia geriau nei tabletės. Bet kartais tabletės būtinos.
Dabar kiekvieną pavasarį renkuosi kiaulpienes ne tik arbatai. Ir kiekvieną kartą, kai matau jas augant sode, prisimenu Onutės šypseną ir jos lengvą žingsnį 78-erių.
