Smegenų senėjimas – procesas, kurio daugelis bijo, bet mažai kas supranta. Manome, kad pakanka išlaikyti normalų svorį, sveikai maitintis ir sportuoti – ir viskas bus gerai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tai gali būti nepakankamai.
Britų mokslininkai, išanalizavę beveik 26 tūkstančių žmonių duomenis, atrado kažką netikėto. Pasirodo, yra veiksnys, kuris gali pagreitinti smegenų senėjimą net tiems, kurių kūno masės indeksas visiškai normalus. Ir šis veiksnys dažnai lieka nepastebėtas – nei jūs patys, nei jūsų gydytojas gali apie jį nežinoti, kol nebus atlikti specialūs tyrimai.
Problema, kurios nematome veidrodyje
Kai kalbame apie riebalus, dažniausiai galvojame apie tai, ką matome – pilvą, šonus, strėnas. Tačiau yra kita riebalų rūšis, kuri kaupiasi ne po oda, o giliai kūno viduje – aplink organus. Ir būtent ji kelia didžiausią pavojų.
Visceraliniai riebalai – taip vadinami vidaus organų riebalai – gali kauptis aplink kepenis, kasą, žarnyną ir kitus organus. Jie nematomi plika akimi ir neatsispindi svarstyklėse taip, kaip poodiniai riebalai.
Žmogus gali atrodyti lieknas, turėti normalų svorį ir vis tiek turėti pavojingai daug vidinių riebalų. Šis fenomenas vadinamas „lieknas – storulis” (angliškai „skinny fat”) sindromu – ir būtent jis gali kelti rimtų problemų smegenims.
Ką atskleidė didžiulis tyrimas
Jungtinės Karalystės Biobanko tyrimas apėmė 25 997 dalyvius, kuriems buvo atlikti išsamūs magnetinio rezonanso (MRT) tyrimai. Mokslininkai naudojo specialią techniką – protonų tankio riebalų frakcijos žemėlapius – kuri leidžia tiksliai išmatuoti riebalų kiekį kiekviename organe.
Kartu buvo atlikti ir smegenų MRT tyrimai, kurių duomenis analizavo dirbtinis intelektas, apmokytas nustatyti smegenų „biologinį amžių”. Taip mokslininkai galėjo palyginti, kaip atrodo žmogaus smegenys ir kiek joms iš tikrųjų „metų” pagal struktūrinius pokyčius.
Rezultatai atskleidė aiškią sąsają: žmonės su didesniais vidiniais riebalais turėjo „senesnes” smegenis ir didesnį pilkosios medžiagos praradimą.
Du pavojingi profiliai
Tyrėjai nustatė du riebalų pasiskirstymo modelius, kurie labiausiai susiję su pagreitėjusiu smegenų senėjimu.
Pirmas – kasos vyraujantis profilis. Šiems žmonėms riebalų koncentracija kasoje siekė apie 30 procentų – gerokai daugiau nei kitose grupėse. Tai stipriai siejosi su vyresnės išvaizdos smegenimis ir pažintinių funkcijų blogėjimu.
Antras – „plonas-riebus” modelis. Šie žmonės turėjo tik nedidelį kūno masės indekso padidėjimą, bet reikšmingai padidėjusį vidinių riebalų kiekį kartu su sumažėjusia raumenų mase. Ir nors išoriškai jie atrodė normalaus svorio, jų smegenys senėjo greičiau.
Svarbu tai, kad abi grupės nebūtų išsiskyrusios tradiciniuose sveikatos patikrinimuose. Jų svoris, kūno masės indeksas ir net kraujo tyrimai galėjo būti normalūs.
Kaip atpažinti paslėptą riziką
Nors tiksliam vidinių riebalų kiekiui nustatyti reikia MRT tyrimo, yra keletas paprastų požymių, kurie gali signalizuoti apie problemą.
Liemens apimtis – vienas informatyviausių rodiklių. Jei moters liemuo viršija 88 cm, o vyro – 102 cm, tai gali rodyti padidėjusį visceralinių riebalų kiekį.
Liemens ir klubų santykis taip pat svarbus. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad rizika didėja, kai šis santykis viršija 0,85 moterims ir 0,90 vyrams.
Raumenų masės mažėjimas – dar vienas įspėjamasis ženklas. Jei pastebite, kad sunkiau atsistoti nuo kėdės, susilpnėjo rankų jėga ar bendras fizinis pajėgumas – tai gali rodyti „plonas-riebus” profilį.
Metabolinės problemos – atsparumas insulinui, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ar diabetas – dažnai lydi vidinių riebalų kaupimąsi.
Ką galima padaryti
Gera žinia ta, kad visceraliniai riebalai reaguoja į gyvenimo būdo pokyčius – dažnai net geriau nei poodiniai.
Fizinis aktyvumas – svarbiausias veiksnys. Moksliniai įrodymai remia bent 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos. Tačiau ne mažiau svarbu ir jėgos treniruotės – bent dvi sesijos per savaitę, apimančios visas pagrindines raumenų grupes.
Jėgos treniruotės ypač svarbios tiems, kas patenka į „plonas-riebus” kategoriją. Jos padeda auginti raumenų masę, kuri ne tik gerina bendrą sveikatą, bet ir apsaugo smegenis.
Mityba taip pat turi reikšmės. Viduržemio jūros regiono stiliaus dieta – su gausybe daržovių, vaisių, žuvies, alyvuogių aliejaus ir riešutų – susijusi su mažesniu visceralinių riebalų kiekiu. Svarbu riboti pridėtinį cukrų ir itin perdirbtus maisto produktus.
Reguliarus stebėjimas padeda sekti progresą. Matuokite liemens apimtį kas mėnesį – tai paprastas būdas stebėti pokyčius, nereikalaujantis jokių specialių įrankių.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei turite didelę liemens apimtį, pastebite pažintinių funkcijų pokyčius ar turite metabolinių problemų – verta pasikonsultuoti su specialistu.
Gydytojas gali rekomenduoti išsamesnius tyrimus, įskaitant kūno sudėties analizę ar MRT riebalų kiekiui nustatyti. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamos ir vaistinės priemonės, padedančios mažinti svorį ir vidinių riebalų kiekį.
Šis tyrimas primena svarbią tiesą: svoris ir kūno masės indeksas – ne viskas. Tai, kur kaupiasi riebalai, gali būti svarbiau už tai, kiek jų turime. Ir nors negalime matyti savo vidinių riebalų veidrodyje, galime imtis veiksmų, kad juos sumažintume – ir taip apsaugotume savo smegenis.
