Naujausi tyrimai atskleidė, kad tam tikri grybai gali sulėtinti senėjimą įvairiais mechanizmais. Reiši, liūto girios, čagos, kordicepso ir šiitakės grybuose yra junginių, kurie aktyvina ląstelių autofagiją, mažina oksidacinį stresą ir galimai palaiko telomerus. Beta gliukanai, triterpenai ir ergothioneinas palaiko ilgaamžiškumo kelius, apsaugodami mitochondrijas ir stiprindami ląstelių valymo procesus. Šiuos grybus galima lengvai įsidėti į miltelius, sultinius ar papildus. Jų senėjimą stabdančių savybių moksliniai įrodymai ir toliau plečiasi, o tai teikia vilčių.
Mokslas apie grybus ir ląstelių ilgaamžiškumą
Nors mokslininkai jau seniai įtaria, kad tam tikri grybai pasižymi gyvenimą ilginančiomis savybėmis, naujausi tyrimai atskleidė konkrečius mechanizmus, kuriais vaistiniai grybai veikia ląstelių senėjimą.
Tyrimai rodo, kad tokie junginiai kaip beta gliukanai ir triterpenai suaktyvina ląstelių autofagiją– procesą, kurio metu ląstelės pašalina pažeistas sudedamąsias dalis. Šis „ląstelės valymas” sumažina su senėjimu susijusios žalos kaupimąsi.
Be to, grybuose yra galingų antioksidantų, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus ir mažina oksidacinį stresą.
Tyrimai rodo, kad tam tikros grybų rūšys, įskaitant reiši, liūto girią ir čagą, gali daryti tiesioginę įtaką telomerų palaikymui.
Telomerai, apsauginiai chromosomų dangteliai, natūraliai trumpėja su amžiumi. Atrodo, kad šie grybai lėtina šį procesą ir gali pailginti ląstelių gyvenimo trukmę.
Kurie įprasti grybai turi daugiausiai senėjimą stabdančių savybių
Keletas vaistinių grybų išsiskiria išskirtinėmis senėjimą stabdančiomis savybėmis, o moksliniai tyrimai patvirtina jų naudą ilgaamžiškumui.
Reiši (Ganoderma lucidum) turi triterpenų ir polisacharidų, kurie mažina oksidacinį stresą ir uždegimą – pagrindinius senėjimo veiksnius.
Liūtašaknė (Hericium erinaceus) palaiko neurologinę sveikatą ir pažinimo funkciją stimuliuodama nervų augimo faktorių.
Čagos (Inonotus obliquus) sudėtyje esantys stiprūs antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo ląstelių DNR.
Kitos žymios rūšys: kordicepsas (Cordyceps), kuris didina energijos gamybą ir deguonies panaudojimą, ir šiitakė (Shiitake), kurioje yra L-ergothioneino – junginio, apsaugančio nuo ląstelių pažeidimų ir palaikančio mitochondrijų funkciją.
Kaip grybų junginiai suaktyvina ilgaamžiškumo kelius
Vaistiniuose grybuose yra biologiškai aktyvių junginių, kurie tiesiogiai veikia ląstelių kelius, susijusius su ilgaamžiškumu ir atsparumu senėjimui. Šie junginiai, ypač beta gliukanai ir triterpenai, suaktyvina AMPK ir sirtuinų kelius, kurie reguliuoja ląstelių energiją ir atsaką į stresą.
Ergothioneinas, kurio gausu austrių ir šitakių grybuose, apsaugo mitochondrijų DNR nuo oksidacinės pažaidos.
Tuo tarpu junginys hericenonai, randamas liūtų grybuose, stimuliuoja nervų augimo faktoriaus gamybą ir palaiko neuronų sveikatą senstant.
Tyrimai rodo, kad šie grybų junginiai moduliuoja autofagiją– ląstelių „valymo” procesą, kurio metu pašalinamos pažeistos sudedamosios dalys – kuri su amžiumi paprastai mažėja, o sutrikęs senėjimas spartėja.
Grybų vaidmuo mažinant oksidacinį stresą
Grybuose yra ne tik poveikio ilgaamžiškumui, bet ir galingų antioksidacinių junginių, kovojančių su oksidaciniu stresu– pagrindiniu ląstelių senėjimo veiksniu.
Tyrimai rodo, kad grybuose gausu ergothioneino ir glutationo, dviejų stiprių antioksidantų, retai aptinkamų kituose maisto produktuose. Šie junginiai veiksmingai neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląstelių komponentus, pavyzdžiui, DNR, baltymus ir lipidus.
Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant grybus sumažėja žmonių oksidacinės pažaidos žymenys.
Be to, grybuose esantys polifenoliai ir selenas stiprina organizmo endogenines antioksidacines apsaugos sistemas, įskaitant superoksido dismutazės ir katalazės fermentus, todėl su amžiumi susijusią oksidacinę naštą galima valdyti įvairiapusiškai.
Autofagija: kaip grybai padeda organizmui apsivalyti
Žvelgdami į ląstelių valymo mechanizmus, mokslininkai išsiaiškino, kad tam tikri grybai labai sustiprina autofagiją– natūralų organizmo procesą, kurio metu pašalinami pažeisti ląstelių komponentai.
Tokie junginiai, kaip ergothioneinas, randami šiitake, austrėse ir reiši grybuose, suaktyvina autofagijos kelius, ypač per AMPK signalą. Šis ląstelių tvarkymas pašalina baltymų sankaupas ir disfunkcines mitochondrijas, kurios kaupiasi su amžiumi.
Tyrimai rodo, kad šiuose grybuose yra polisacharidų, kurie reguliuoja beclin-1 ir LC3 baltymus – pagrindinius autofagijos žymenis. Reguliariai juos vartojant pastebimai padidėja autofagijos srautas, todėl gali pailgėti ląstelių gyvavimo trukmė.
Šis savaiminio virškinimo procesas natūraliai mažėja su amžiumi, todėl su amžiumi susijusių ligų prevencijai ypač vertingos autofagiją skatinančios grybų savybės.
Grybų naudos palyginimas su tradicinėmis priemonėmis nuo senėjimo
Nors tokie vaistai kaip rapamicinas ir metforminas jau kelis dešimtmečius dominuoja kovos su senėjimu tyrimuose, vaistiniai grybai teikia panašią naudą ir turi gerokai mažiau šalutinių poveikių.
Tradiciniai vaistai dažnai veikia vieninteliu būdu, o tokie grybai kaip reiši, liūto griva ir kalakuto uodega vienu metu suaktyvina daugybę ilgaamžiškumo mechanizmų.
Šiuose grybuose yra junginių, kurie skatina autofagiją ir mažina oksidacinį stresą be imunosupresijos rizikos, susijusios su sintetiniais vaistais.
Be to, klinikiniai duomenys rodo, kad grybų vartojimas koreliuoja su uždegimo žymenų sumažėjimu, panašiu į tą, kuris stebimas taikant kalorijų apribojimo protokolus, tačiau nesusiduriant su apribojimo dietų laikymosi sunkumais.
Šis natūralus metodas užtikrina prieinamą ilgaamžiškumo palaikymą, kuris lengvai integruojamas į kasdienę mitybą.
Lengvi būdai, kaip įtraukti senėjimą stabdančius grybus į savo mitybą
Kaip pasinaudoti senėjimą stabdančiomis vaistinių grybų savybėmis, drastiškai nekeičiant nusistovėjusių mitybos įpročių? Šiuos grybus įtraukti į kasdienį maistą yra stebėtinai paprasta.
Grybų ekstraktų miltelių galima dėti į rytinę kavą, kokteilius ar avižinę košę.
Maisto gaminimo entuziastai džiovintus šitakės, reiši ar liūto girios grybus lengvai rehidratuoja sriuboms ir mišrainėms ruošti.
Iš anksto paruošti grybų sultiniai patogūs užimtiems žmonėms.
Dar viena galimybė tiems, kurie nemėgsta grybų skonio ar tekstūros, – kapsuliniai papildai.
Tinktūros suteikia koncentruotą naudą, jei kasdien po liežuviu lašinama vos po kelis lašus.
Netgi retkarčiais vartojant galima gauti antioksidacinės naudos, todėl palaipsniui galima įtraukti į daugumos dietų racioną.
Ką moksliniai tyrimai sako apie dozavimą ir nuoseklumą
Moksliniai tyrimai, kuriuose nagrinėtas vaistinių grybų poveikis senėjimo procesams, atskleidė, kad idealios dozės skiriasi priklausomai nuo konkrečios veislės ir norimo rezultato.
Tyrimai rodo, kad nuoseklus vartojimas yra naudingesnis nei retkarčiais vartojamos didelės dozės.
Klinikiniais tyrimais rekomenduojama kasdien suvartoti 2-5 g džiovintų grybų arba 1-2 g reiši ekstrakto.
Liūtauogės veiksmingumas pasireiškia vartojant 750 mg-3 g per parą, o kordicepso tyrimai rodo, kad jo nauda pasireiškia vartojant 1-3 g per parą.
Atrodo, kad geriausiai imunologinę naudą duoda 5-10 g šviežių arba 1-2 g džiovintų šiitakių.
Mokslininkai pabrėžia, kad norint pastebėti išmatuojamą poveikį ląstelėms ir biomarkerių, susijusių su senėjimu, pagerėjimą, reikia reguliariai vartoti kelis mėnesius, o ne savaites.
Galimas šalutinis poveikis ir kas turėtų būti atsargūs
Nors vaistiniai grybai, vartojami tinkamomis dozėmis, teikia daug žadančią naudą prieš senėjimą, jie neapsieina be galimų nepageidaujamų reakcijų. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra virškinimo diskomfortas, alerginės reakcijos ir galima vaistų sąveika, ypač su kraują skystinančiais ir imunosupresantais.
Asmenys, alergiški grybams, sergantys autoimuninėmis ligomis ar kraujavimo sutrikimais, prieš vartojimą turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais. Nėščios ar krūtimi maitinančios moterys ir asmenys, kuriems planuojama operacija, taip pat turėtų būti atsargūs.
Be to, asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, tam tikri grybų junginiai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Svarbu kokybė – užterštuose produktuose gali būti sunkiųjų metalų arba nepageidaujamų grybų rūšių, keliančių rimtą pavojų sveikatai.
Daugiau nei senėjimas: Kiti šių galingų grybų privalumai sveikatai
Už senėjimo ribų: Kiti šių galingų grybų privalumai sveikatai
Vaistiniai grybai turi ne tik senėjimą stabdančių savybių, bet ir daugybę sveikatai naudingų savybių. Tyrimai rodo, kad šie grybai gali sustiprinti imuninę sistemą dėl beta gliukanų, kurie suaktyvina makrofagus ir natūralias ląsteles žudikes.
Daugelio rūšių grybai pasižymi dideliu priešuždegiminiu poveikiu, galinčiu sumažinti lėtinių ligų riziką.
Kelios grybų rūšys pasižymi daug žadančiomis priešvėžinėmis savybėmis, o tokie junginiai, kaip šitake grybų lentinanas, slopina navikų vystymąsi.
Be to, liūtų grybai gali palaikyti neurologinę sveikatą skatindami nervų augimo faktoriaus gamybą, o reiši grybai preliminariais tyrimais buvo susiję su geresne miego kokybe ir mažesniu nerimu.
Šie universalūs grybai taip pat prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos, nes padeda reguliuoti cholesterolio kiekį ir kraujospūdį.
