Širdis staiga ima daužytis greičiau, jaučiate nerimą ir įtampą, kvėpavimas pasidaro sunkus – tokias akimirkas patiria daugelis, ypač streso metu. Dažniausiai tai nepavojinga situacinė reakcija, bet jausmas tikrai nemalonus ir norisi kuo greičiau nusiraminti.
Šiuolaikiniai žmonės ieško vaistų ar kvėpavimo technikų, tačiau mūsų protėviai turėjo savo metodus. Vienas jų – paprastas, neinvazinis būdas, kuriam nereikia jokių specialių priemonių. Tik vienas lapas, uždėtas tinkamoje vietoje – ir daugelis jaučia greitą palengvėjimą.
Kaip veikia ši senovinė technika
Pakaušio sritis yra ypač jautri temperatūros ir prisilietimo pokyčiams. Čia sutelkta daug termoreceptorių ir mechanoreceptorių, kurie tiesiogiai komunikuoja su nervų sistema. Švelnus vėsus stimulas šioje zonoje gali aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą – tą, kuri atsakinga už „poilsio ir virškinimo” būseną.
Kai parasimpatinė sistema suaktyvėja, sulėtėja širdies ritmas, atsipalaiduoja kaklo ir pečių raumenys, kvėpavimas tampa gilesnis ir lėtesnis. Tai natūrali organizmo reakcija, kurią galima „sužadinti” paprastais fiziniais stimulais.
Metodas neveikia kaip vaistas – jis tiesiog padeda organizmui greičiau pereiti iš streso būsenos į ramybę.
Koks lapas naudojamas šiam metodui
Tradiciškai naudojamas šilkmedžio (kitaip vadinamo morušės arba moršos) lapas. Šis medis Lietuvoje nėra toks dažnas kaip pietuose, bet auga daugelyje sodų ir parkų. Jo lapai turi specifinę aksominę tekstūrą ir natūralų drėgnumą, kuris užtikrina malonų vėsinantį pojūtį.
Kodėl būtent šilkmedžio? Jo lapai yra pakankamai dideli, kad padengtų reikiamą sritį, minkšti ir neerzinantys odai, išlaiko vėsą ilgiau nei daugelis kitų augalų lapų. Be to, jiems būdingas silpnas, raminantis aromatas.
Žinoma, panašų poveikį galima pasiekti ir su kitais vėsiais, minkštais lapais – tačiau tradicija nurodo būtent šilkmedį.
Kaip pasirinkti ir paruošti lapą
Rinkitės šviežius, nepažeistus lapus – tokius, kurie dar turi natūralų drėgnumą ir lankstumą. Venkite nuvytusių, sausų ar vabzdžių pažeistų lapų. Lapas turėtų būti pakankamai didelis, kad padengtų delno dydžio plotą.
Paruošimas: trumpai praskalaukite po vėsiu tekančiu vandeniu, kad pašalintumėte dulkes. Švelniai nusausinkite – lapas turi likti šiek tiek drėgnas, bet ne šlapias. Prieš dėdami prie odos, kelias sekundes palaikykite lapą tarp delnų – taip sušvelninsite temperatūrą ir išvengsite per staigaus šalčio.
Nenaudokite lapų tiesiai iš šaldytuvo – per staigus atvėsimas gali sukelti priešingą reakciją ir padidinti įtampą.
Žingsnis po žingsnio: kaip atlikti procedūrą
Atsisėskite patogiai, atpalaiduokite pečius. Galvą šiek tiek pakreipkite į priekį, kad atidengtumet pakaušio ir viršutinės kaklo dalies sritį.
Paruoštą lapą centruokite ties vidurine pakaušio linija – maždaug ten, kur prasideda plaukų augimo riba arba šiek tiek žemiau. Leiskite lapui ramiai gulėti – nespauskit, netrinkit.
Kvėpuokite lėtai ir giliai per nosį. Stebėkite, kaip vėsus pojūtis sklinda per kaklą ir pečius.
Laikykite lapą tol, kol pajusite, kad vėsinantis poveikis sumažėjo – paprastai tai trunka kelias minutes. Jei jaučiate diskomfortą ar odos dirginimą – nuimkite iš karto.
Ką daryti, jei pirmą kartą nepadėjo
Jei po kelių minučių nejaučiate jokio pagerėjimo, išbandykite šiuos koregavimus:
Pakeiskite lapo padėtį – perkelkite piršto pločiu žemiau arba aukščiau. Kartais jautriausias taškas yra šiek tiek kitoje vietoje nei tikėjotės.
Pasirinkite šviežesnį, drėgnesnį lapą – jei pirmasis buvo per sausas, vėsinantis poveikis galėjo būti per silpnas.
Pamėginkite švelnų ritmišką prisilietimą – vietoj nejudančio lapo, keliskart labai švelniai pakelkite ir vėl uždėkite, kad stimuliuotumėte nervų galūnes.
Jei niekas nepadeda – galbūt šis metodas tiesiog jums netinka, arba pulso padažnėjimo priežastis yra kitokia nei įprasta streso reakcija.
Kada šis metodas netinka ir būtina kreiptis į gydytoją
Svarbu suprasti: šilkmedžio lapo metodas skirtas tik trumpalaikiam, su stresu ar emociniu sujaudinimu susijusiam pulso padažnėjimui. Jis nėra gydymas ir negali pakeisti medicininės pagalbos.
Nutraukite procedūrą ir kreipkitės į gydytoją, jei:
Oda parausta, degina ar atsiranda bėrimo. Jaučiate silpnumą, galvos svaigimą ar alpimo pojūtį. Trūksta oro ar sunku kvėpuoti. Jaučiate skausmą krūtinėje. Širdies plakimas nereguliarus – lyg „permušimai” ar šokinėjimai.
Nedelsdami skambinkite greitajai pagalbai, jei tachikardija tęsiasi ilgiau nei keliolika minučių, yra labai stipri arba lydi kiti simptomai.
Jei padažnėjęs pulsas kartojasi reguliariai be aiškios priežasties – būtina atlikti širdies tyrimus. Joks liaudies metodas nepakeis gydytojo konsultacijos ir diagnostikos.
