Jis turėjo 70 metų ir negalėjo atsistoti nuo kėdės – gydytojas pasakė vieną žodį, kurio niekada nebuvau girdėjęs

ankstyvi kepenų ligos požymiai

Tėvas visada buvo stiprus. Statybininkas, ūkininkas, visą gyvenimą fizinis darbas.

Kai jam sukako 70, pradėjau pastebėti. Sunkiau atsistoja nuo kėdės. Laiptai – jau iššūkis. Kėlimas maišo iš automobilio bagažinės – nebeįmanomas.

„Senatvė”, – sakė jis. „Normalu.”

Bet gydytojas pasakė kitaip. Pasakė žodį, kurio niekada nebuvau girdėjęs: sarkopenija.

„Tai ne senatvė”, – paaiškino. „Tai liga. Ir ją galima sustabdyti.”

Kas yra sarkopenija

Sarkopenija – tai raumenų masės ir jėgos praradimas su amžiumi. Ir prasideda ji daug anksčiau, nei galvoji.

Nuo 30 metų organizmas pradeda prarasti raumenų skaidulas. Po 3-5% per metus. Tyliai, nepastebimas.

Iki 50 metų žmogus gali prarasti 10% raumenų masės. Iki 70 – jau 30-40%.

Tėvas nežinojo, kad jo raumenys nyko jau keturis dešimtmečius. Ir aš nežinojau apie savuosius.

Kodėl tai vyksta

Motoriniai neuronai – nervų ląstelės, kurios valdo raumenis – pradeda nykti. Kai neuronas miršta, raumenų skaidulos, kurias jis valdė, lieka „našlaitės”. Jos tiesiog atrofuojasi.

Riebalai infiltruojasi. Į raumenų audinį palaipsniui kaupiasi riebalai. Vizualiai raumuo gali atrodyti normaliai, bet viduje – vis daugiau riebalų, vis mažiau funkcinės masės.

Baltymų sintezė sulėtėja. Organizmas nebegamina raumenų audinio taip efektyviai kaip jaunystėje. Net jei valgai pakankamai baltymų – jie nebetaip gerai įsisavina.

Hormonai mažėja. Testosteronas, augimo hormonas – jų lygis krenta su amžiumi. O jie būtini raumenų palaikymui.

Kodėl tai pavojinga

Sarkopenija – ne tik apie jėgą. Ji sukuria grandininę reakciją.

Silpnesni raumenys → prastesnė pusiausvyra → kritimai.

Vyresniems žmonėms kritimas – rimta problema. Šlaunikaulio lūžis po 70 metų – 20-30% mirštamumo per metus po lūžio. Ne nuo paties lūžio – nuo komplikacijų, nejudrumo, plaučių uždegimo.

Mažiau raumenų → lėtesnė medžiagų apykaita → svorio augimas.

Raumenys degina kalorijas net ramybėje. Mažiau raumenų – mažiau deginamų kalorijų – daugiau riebalų.

Raumenys susiję su kaulais.

Kai raumenys silpnėja, silpnėja ir kaulai. Osteoporozė ir sarkopenija dažnai eina kartu. Viena stiprina kitą.

Geroji žinia

Gydytojas pasakė tėvui: „Galima sustabdyti. Net atsukti atgal.”

Raumenys – unikalūs. Jie prisitaiko prie apkrovos bet kuriame amžiuje.

Septyniasdešimtmetis, kuris pradeda jėgos treniruotes, gali padidinti raumenų masę ir jėgą. Ne tiek, kiek trisdešimtmetis – bet pakankamai, kad pakeistų gyvenimo kokybę.

Tyrimai rodo: net 90-mečiai, pradėję treniruotis, pagerina jėgą ir pusiausvyrą.

„Niekada nevėlu”, – pasakė gydytojas. Ir tai – ne tuščia frazė.

Ką daryti

Jėgos treniruotės. Ne kardio, ne vaikščiojimas – būtent jėgos. Svoriai, pasipriešinimo juostos, savojo kūno svoris.

Nebūtina sporto salė. 2-3 kartus per savaitę po 20-30 minučių namuose. Atsisėdimai ant kėdės ir atsistojimai. Atsispaudimai nuo sienos. Pakilimas ant pirštų galų.

Paprasti judesiai, bet reguliariai.

Baltymai. Vyresniems reikia daugiau baltymų nei jauniems. Organizmas prasčiau juos įsisavina.

Rekomendacija: 1,2-1,6 g baltymų kilogramui kūno svorio per dieną. 70 kg žmogui – 85-110 g baltymų.

Šaltiniai: mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, ankštiniai.

Vitaminas D. Trūkumas – labai dažnas vyresniems. Jis tiesiogiai veikia raumenų funkciją. Patikrinti lygį kraujyje ir papildyti, jei reikia.

Tėvo istorija

Po gydytojo vizito tėvas pradėjo. Lėtai. Atsisėdimai ant kėdės – 10 kartų ryte, 10 vakare. Pasivaikščiojimai su lengvais svareliais rankose. Daugiau mėsos ir kiaušinių.

Po trijų mėnesių – jau atsistoja be rankų pagalbos. Po šešių – vėl neša maišus iš mašinos.

„Galvojau – viskas, senatvė”, – sako dabar. „Pasirodo – tiesiog reikėjo kažką daryti.”

Sarkopenija – ne neišvengiama senatvės dalis. Tai procesas, kurį galima valdyti. Bet tik jei žinai, kad jis vyksta.

Perspėjamieji ženklai

Kaip atpažinti sarkopeniją anksti?

Sunkiau atsistoti nuo kėdės be rankų pagalbos. Lėtesnis ėjimas – jei pastebite, kad kiti jus lenkia. Silpnesnis rankų suspaudimas – sunku atidaryti stiklainius. Nuovargis po paprastų darbų – kurie anksčiau nereikalaudo pastangų. Kritimų dažnėjimas – net namuose, ant lygios vietos.

Jei pastebite kelis iš šių – laikas veikti. Ne „stebėti” – veikti.

Dabar žinai.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like