Kai dauguma pavasario gėlių dar nedrįsta skleistis, vienos – drąsiai žydi net per šalnas. Tai vėdrynai – nuostabūs, sluoksniuoti, dažnai painiojami su rožėmis, tačiau daug atsparesni ir… trumpalaikiškesni. Jų grožis – trumpas, bet įspūdingas. Ne viena augintoja dalijasi: „Šiemet net -6 išgyveno nesušalę!“ Kaip taip įmanoma?
Vėdrynai (lot. Ranunculus) iš tiesų yra šaltį pakeliančios gėlės, kurios puikiai tinka pavasario sodui ir netgi ankstyvoms puokštėms. Daugelis nežino, kad šios gėlės dažniausiai auginamos iš gumbų, kurie žiemą būna saugomi patalpose ir sodinami jau pradėti dygti. Viskas prasideda žiemos mėnesiais, kai augintojai pradeda jų daiginimą šiltesnėje aplinkoje – namuose arba šildomame šiltnamyje.
Kodėl verta auginti vėdrynus?
Ne tik dėl to, kad jie atrodo kaip mažos rožės, bet ir dėl to, jog jie itin ilgai laikosi nuskinti. Floristai juos vertina dėl patvarumo – vazoje išsilaiko gerokai ilgiau nei dauguma kitų pavasario gėlių. Būtent todėl jie taip dažnai pasirodo vestuvinėse puokštėse ar dailiose pavasarinėse kompozicijose.
Dar viena priežastis – jų žydėjimo laikas prasideda tada, kai dar mažai kas aplink skleidžiasi. Vėdrynai puošia daržus ir gėlynus tuomet, kai tulpės dar tik pradeda krauti žiedus, o narcizai baigia. Jie puikiai tinka tiems, kurie nori kuo ilgiau džiaugtis gėlių žydėjimu nuo ankstyvo pavasario.
Kaip atrodo jų sezonas?
Viskas prasideda nuo daiginimo. Gumbai pamirkomi ir daiginami namuose, o vėliau – perkeliami į šildomą šiltnamį. Balandžio mėnesį jie gali būti išnešami į lauką. Ir nors atrodo, kad balandžio naktimis dar pavojinga, vėdrynai nustebina atsparumu. Kai kurie jų pergyvena ir minusines temperatūras, net kai jau pradėję žydėti. Tai leidžia jais džiaugtis net tuomet, kai oras dar vėsus.
Tačiau šie augalai turi savo ribas. Vos prasideda karščiai, žiedai pradeda nykti. Lapai geltonuoja, žydėjimas sustoja – tai aiškus ženklas, kad jų ciklas baigėsi. Vėdrynai nemėgsta kaitros. Jiems idealiausias – vėsesnis, drėgnas pavasaris. Būtent todėl jų sezonas baigiasi taip greitai, kaip ir prasidėjo.
Ką daryti po žydėjimo?
Kai vėdrynai nustoja žydėti, jų gumbai iškasami ir laikomi iki kito sezono. Įprastai jie džiovinami ir sandėliuojami su žiemos saugyklomis – dažniausiai su jurginų gumbais. Svarbiausia – laikyti sausoje vietoje, kur nebus šalčio, bet ir nebus pernelyg šilta.
Tai augalas, kuris, nors ir reikalauja dėmesio, atsiperka su kaupu. Jo žydėjimo laikas – stebuklingas. Ir nors jis trunka vos kelias savaites, gėlių grožis šiuo laikotarpiu – tiesiog neprilygstamas. Net patyrę augintojai prisipažįsta: „Kai vėdrynai žydi – visa daržo rutina sustoja. Tik grožiesi.“
Kodėl šie augalai išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose?
Galbūt todėl, kad jų grožis – išskirtinis. Fotografai, floristai, sodininkai – visi lyg susitarę rodo savo pavasario favoritus. Pastelinės spalvos, sluoksniuoti žiedlapiai, fotogeniškas grožis. Vėdrynai tiesiog idealiai atrodo tiek sode, tiek nuotraukoje. Ir ne veltui jų sezonu dalijamasi tūkstančiai kadrų – iš sodybų, puokščių, kompozicijų.
Socialiniai tinklai tapo tarsi vėdrynų paroda – ir tai paskatino vis daugiau žmonių juos auginti. Anksčiau mažai žinomi, šiandien jie tampa vienais geidžiamiausių pavasario žiedų.
Trumpai – bet įsimintinai
Vėdrynai moko vieno – grožis gali būti trumpalaikis, bet įsimintinas. Šių gėlių sezonas trunka vos keletą savaičių, tačiau jų įspūdis išlieka visus metus. Jie nepretenduoja į ilgaamžiškumą. Jie – pavasario žvaigždės, pasirodančios scenoje trumpam, bet paliekančios stiprų įspūdį.
Tad jei ieškote ko nors, kas pavasarį pakeltų nuotaiką, taptų nuostabia dovana ar papuoštų jūsų daržą – vėdrynai tam tinka idealiai. O kai jų sezonas baigsis, liks nuotraukos, įspūdžiai ir – svarbiausia – noras kitąmet vėl laukti jų žydėjimo.
