Pavasaris, tvarkausi kieme. Šakų krūva po žiemos – didžiulė. Pagalvojau – sukursiu laužą ir bus švaru.
Kol kaimynas Petras, buvęs ugniagesys, pamatė ir sustabdė: „Palauk. Žinai, kad už tai gali gauti baudą?”
Nesupratau. Tai mano kiemas, mano šakos. Kodėl negaliu?
„Todėl, kad yra taisyklės. Ir jos griežtesnės, nei daugelis galvoja,” – paaiškino jis.
Mieste deginti draudžiama visiškai
Petras pradėjo nuo svarbiausio.
„Jei gyveni mieste ar miestelyje – šakų, lapų, žolės deginti negali. Visiškai. Net savo kieme.”
Tai reglamentuoja Aplinkos ministro įsakymas. Miestų teritorijose draudžiama deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas.
Taigi, jei turi namą Vilniuje, Kaune ar bet kuriame kitame mieste – laužo kurti negali. Išimtis – tik specialiai įrengtos laužavietės, jei tokios yra.
„Daugelis sodų bendrijų irgi priklauso miestų teritorijoms,” – pridūrė Petras. „Tai reiškia, kad ir ten deginti negalima.”
Kaime galima, bet su sąlygomis
Kaimiškose vietovėse situacija kitokia – ten deginti galima, bet laikantis griežtų taisyklių.
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių.
Trisdešimt metrų – tai nemažas atstumas. Daugelyje sodybų tiek vietos tiesiog nėra.
Be to, draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško.
Kokios baudos gresia
Petras papasakojo apie baudas – ir jos nemažos.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Tai ne viskas. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų.
„Ir dar pridedama žala gamtai,” – sakė Petras. „Jei ugnis išplis, teks atlyginti ir tai.”
Kada reikia pranešti ugniagesiams
Net jei deginimas legalus – kartais privaloma pranešti.
Kai sugrėbtų augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 kub. m tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui.
Tai reiškia – jei šakų krūva didelė, pirmiausia skambini ugniagesiams. Jie užfiksuoja, ir tik tada gali deginti.
„Geriau pranešti ir būti ramiam, nei paskui aiškintis,” – patarė Petras.
Ko negalima deginti jokiomis aplinkybėmis
Petras perspėjo dar apie vieną dalyką.
Negalima deginti esant IV–V klasės miškų gaisringumo pavojui. Gaisringumo klasę galima pasitikrinti internete – ji skelbiama viešai.
Be to, niekada negalima deginti buitinių atliekų, plastiko, gumos, senų baldų. Tai jau aplinkos teršimas – baudos dar didesnės.
Ką daryti su šakomis, jei deginti negalima
Paklausiau Petro – tai ką man daryti su ta šakų krūva?
„Kompostuoti – jei smulkios. Arba vežti į atliekų aikštelę,” – atsakė jis.
Smulkias šakas galima sukapoti ir panaudoti kaip mulčią. Stambias – nuvežti į didelių gabaritų atliekų aikštelę, kur priima nemokamai.
Galų gale nusprendžiau nerizikuoti. Smulkias šakas sukapojau ir sumečiau į kompostą. Stambias – sukroviau į priekabą ir nuvežiau į aikštelę.
Užtruko pusę dienos. Bet bent jau žinau, kad viskas legalu – ir nereikės aiškintis nei su ugniagesiais, nei su aplinkosaugininkais.
