Rūgštinis refliuksas pelnė „tyliojo žudiko” pravardę, nes gali sukelti Bareto stemplę ir stemplės vėžį be akivaizdžių simptomų. Ankstyvieji įspėjamieji požymiai yra nuolatinis gerklės perštėjimas, lėtinis kosulys, švokštimas, rijimo sunkumai, dantų erozija ir nepaaiškinamas blogas burnos kvapas. Skirtingai nuo atsitiktinio rėmens, GERL pasireiškia du kartus per savaitę su regurgitacija ir sutrikusiu miegu. Ankstyvas diagnozavimas atliekant endoskopiją, stebint pH ir vedant maisto dienoraščius padeda išvengti rimtų komplikacijų. Šių subtilių rodiklių atpažinimas gali lemti skirtumą tarp veiksmingo gydymo ir gyvybei pavojingo progresavimo.
Kodėl rūgštinis refliuksas nusipelno savo skambios pravardės
Rūgštinis refliuksas, paprastai vadinamas rėmeniu, užsitarnavo ugningą pravardę dėl intensyvaus deginimo pojūčio, kurį sukelia krūtinėje.
Tačiau „tyliojo žudiko” pravardė suteikiama dėl jo gebėjimo pažeisti stemplę be akivaizdžių simptomų daugeliui pacientų.
Kai skrandžio rūgštis nuolat grįžta į stemplę, ji gali sukelti Bareto stemplę, ikivėžinę būklę.
Negydomas lėtinis rūgšties refliuksas gali sukelti stemplės vėžį, kurio išgyvenamumo rodikliai, diagnozavus vėlai, yra prasti.
Pavojus slypi subtilume – daugelis žmonių retkarčiais pasireiškiantį rėmenį atmeta kaip normalų reiškinį, todėl diagnozė diagnozuojama tik tada, kai atsiranda didelė žala.
Dėl tokio tylaus progresavimo labai svarbus ankstyvas ligos nustatymas.
Neakivaizdūs įspėjamieji ženklai, kurių dauguma žmonių nepastebi
Nors rėmuo yra labiausiai atpažįstamas rūgšties refliukso simptomas, daugelis pacientų susiduria su subtilesniais įspėjamaisiais ženklais, kurie dažnai lieka nepastebėti.
Nuolatinis gerklės perštėjimas, lėtinis kosulys (ypač po valgio ar atsigulus) ir švokštimas gali rodyti, kad refliuksas pasiekė gerklę.
Apsunkintas rijimas, gumulo pojūtis gerklėje ir nepaaiškinama dantų erozija yra papildomi rodikliai.
Kai kurie pacientai praneša apie iš pirmo žvilgsnio nesusijusius simptomus, tokius kaip lėtinis sinusitas, miego sutrikimai ar net krūtinės skausmas, imituojantis širdies problemas.
Pernelyg gausus seilėtekis, nepaaiškinamas ausų skausmas ir nemalonus burnos kvapas iš burnos, kuris nereaguoja į burnos higieną, taip pat gali signalizuoti apie rūgšties refliuksą.
Šių neakivaizdžių požymių atpažinimas leidžia anksčiau įsikišti ir išvengti galimų komplikacijų.
Kaip lėtinis refliuksas ilgainiui kenkia jūsų organizmui
Negydomas lėtinis rūgšties refliuksas kenkia visam organizmui ir sukelia ne tik atsitiktinius nemalonius pojūčius.
Nuolatinis skrandžio rūgšties poveikis ardo dantų emalį, todėl blogėja dantų būklė ir didėja jų jautrumas.
Nuolatinis stemplės uždegimas gali išsivystyti į Bareto stemplę, ikivėžinę būklę, kuri labai padidina stemplės vėžio riziką.
Kvėpavimo sistema taip pat kenčia, nes įkvėpta rūgštis pažeidžia plaučius ir balso stygas, gali sukelti lėtinį kosulį, astmą ir balso pokyčius.
Be to, lėtinis refliuksas sutrikdo miego režimą, prisideda prie nuovargio ir sumažėjusios imuninės sistemos funkcijos.
Sergantiesiems taip pat gali trūkti maisto, nes jie riboja maisto vartojimą, kad išvengtų simptomų.
Atsitiktinio rėmens ir GERL atskyrimas
Nors daugelį žmonių po aštrių patiekalų ar per greito valgymo retkarčiais graužia rėmuo, norint atskirti šį laikiną diskomfortą nuo gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), reikia atkreipti dėmesį į simptomų dažnumą, stiprumą ir trukmę.
GERL paprastai pasireiškia rėmeniu, atsirandančiu du ar daugiau kartų per savaitę, kartu su regurgitacija, kuri išlieka nepaisant be recepto parduodamų vaistų.
Papildomi įspėjamieji požymiai yra rijimo sunkumai, lėtinis kosulys arba krūtinės skausmas, imituojantis širdies veiklos sutrikimus.
Retkarčiais pasitaikantis rėmuo greitai išnyksta pavartojus antacidinių vaistų ir retai sutrikdo miegą ar kasdienę veiklą.
Kai simptomai tampa nuolatiniai arba paūmėja gulint, būtina atlikti medicininę apžiūrą, kad būtų išvengta komplikacijų.
Veiksmingos ankstyvosios diagnostikos strategijos, gelbstinčios gyvybes
Ankstyvas rūgšties refliukso nustatymas yra veiksmingiausias būdas užkirsti kelią tokioms rimtoms komplikacijoms kaip Bareto stemplė ir stemplės vėžys.
Gydytojai rekomenduoja reguliariai tikrintis asmenims, kuriems nuolat pasireiškia simptomai arba yra rizikos veiksnių. Tai endoskopijos, skirtos stemplės pažeidimams vizualizuoti, ir pH monitoringas, skirtas rūgšties lygiui matuoti.
Atliekant vertinimą namuose, simptomai stebimi pildant išsamius maisto dienoraščius.
Technologinė pažanga dabar siūlo mažiau invazinius aptikimo metodus. Citosponge – tabletės dydžio kempinėlė ant virvutės – ištraukus iš stemplės surenka stemplės ląsteles laboratorinei analizei.
Kraujo tyrimai, kuriais matuojami uždegimo biožymenys, gali parodyti stemplės pažeidimą prieš pasireiškiant matomiems simptomams.
Pacientai, kuriems simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites, turėtų nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus.
