Kai pirmą kartą perskaičiau apie tyrimą, pagalvojau – dar vienas mitas. Kvapas, kuris gerina atmintį? Skamba kaip reklama iš telemorketo.

Bet kai pasigilinau į Nortumbrijos universiteto tyrimus, supratau – tai ne mitas. Mokslininkai tai tyrinėja jau dešimtmetį, ir rezultatai kartojasi studijoje po studijos.

Dr. Markas Mossas, vienas pagrindinių tyrėjų, apibūdino efektą tiesiai: „Tai beveik kaip vaistas.”

Tyrimai, kurie privertė susimąstyti

Pirmieji tyrimai buvo su suaugusiais. Žmonės, kurie kvėpavo rozmarino eteriniu aliejumi, atminties testuose pasirodė geriau nei tie, kurie kvėpavo neutraliu oru.

Bet tikras proveržis – tyrimas su vaikais.

Mokslininkai pakvietė vaikus į dvi klases. Vienoje sklido rozmarino kvapas, kitoje – nieko. Po to visi atliko tuos pačius atminties testus.

Rezultatas: vaikai rozmarino klasėje surinko daugiau balų. Ne šiek tiek – pakankamai, kad statistika būtų reikšminga.

Ir tai ne vienkartinis atsitiktinumas. Panašūs rezultatai kartojosi su skirtingomis grupėmis, skirtingose aplinkose.

Kas vyksta smegenyse

Kai įkvepiame rozmarino kvapą, molekulės pasiekia smegenų sritis, atsakingas už atmintį. Ne per kraują, ne per virškinimą – tiesiogiai per uoslės nervą.

Šios molekulės pakeičia neurotransmiterių veiklą. Smegenų elektrinė veikla keičiasi taip, kad informacija geriau išsilaiko.

Dr. Mossas paaiškino: tai panašu į švelnų stimuliatorių, tik be tablečių ir šalutinių poveikių.

Įdomiausia – efektas stipriausias prospektyvinei atminčiai. Tai gebėjimas prisiminti, ką reikia padaryti ateityje. Pavyzdžiui, išgerti vaistus tam tikru laiku arba paskambinti draugui po pietų.

Vyresniems – ypač naudingas

Vienas tyrimas koncentravosi į žmones vyresnius nei šešiasdešimt penkeri. Būtent šioje grupėje rozmarino kvapas padarė didžiausią poveikį.

Prospektyvinė atmintis – vienas pirmųjų dalykų, kurie silpnėja su amžiumi. Žmogus pamiršta išgerti vaistus, pamiršta susitikimus, pamiršta užduotis.

Rozmarino kvapas šią situaciją pagerino. Ne išgydė, ne pavertė superžmogumi – bet pagerino.

Tyrėjai mato praktinį pritaikymą: galbūt senelių namuose ar ligoninėse rozmarino difuzoriai galėtų padėti pacientams laikytis gydymo režimo.

Kaip naudoti namuose

Paprasčiausias būdas – eterinio aliejaus difuzorius. Keletas lašų, ir kambarys prisipildo aromato.

Kitas variantas – šviežios rozmarino šakelės ant stalo. Kvapas silpnesnis, bet vis tiek veikia.

Kai kurie žmonės įkvepia tiesiai iš buteliuko prieš svarbų susitikimą ar egzaminą. Tyrimuose tai irgi veikė.

Svarbu žinoti: efektas skiriasi nuo žmogaus prie žmogaus. Vieni jaučia ryškų pagerėjimą, kiti – vos pastebimą. Tai priklauso nuo individualaus uoslės jautrumo.

Kada geriausia naudoti

Tyrimuose efektas pasireiškė gana greitai – per keliolika minučių nuo kvėpavimo pradžios. Tai reiškia, kad galima naudoti tikslingai.

Prieš egzaminą, prieš svarbų susitikimą, prieš darbą, reikalaujantį koncentracijos. Rozmarino kvapas gali būti tas mažas postūmis, kurio reikia.

Kai kurie studentai dabar mokosi su rozmarino difuzoriumi. Ar tai placebo? Galbūt iš dalies. Bet jei veikia – kokia skirtumas?

Ne stebuklas, bet veikia

Rozmarinas nepadarys jūsų genijumi. Nepakeis sveikos gyvensenos, miego ir mankštos.

Bet kaip papildoma priemonė – kodėl ne?

Ši žolelė augo mūsų prosenelių daržuose. Jie sakydavo, kad rozmarinas – atminčiai. Dabar mokslininkai patvirtina: taip, yra tiesos.

Kartais seni patarimai pasirodo geresni nei manėme. Tiesiog reikėjo laboratorijos, kad tai įrodytų.

Sesuo, kai papasakojau apie šiuos tyrimus, nusijuokė: „Močiutė visada sakė tą patį. Tik niekas jos neklausė.”

Dabar rozmarinas stovi ant mano darbo stalo. Šalia kavos puodelio ir užrašų knygelės. Ar veikia? Sunku pasakyti tiksliai. Bet kenkti tikrai nekenkia.

O jei mokslininkai sako „beveik kaip vaistas” – gal verta išbandyti.