Nuolatinis nuovargis, kurį priskiriate įtemptam gyvenimo ritmui. Neaiškus sunkumo pojūtis dešinėje pilvo pusėje, kurį nurašote ant vakarykštės vakarienės. Koncentracijos sutrikimai, kuriuos kaltinate stresu ar nemiga. Visi šie simptomai atrodo nereikšmingi ir nesusiję – daugelis žmonių su jais gyvena metus ar net dešimtmečius.
Tačiau būtent šie tylūs signalai gali rodyti procesą, kuris vyksta viename svarbiausių organų – ir kurio pasekmės gali būti labai rimtos. Gera žinia ta, kad anksti pastebėjus problemą, ją dažnai galima visiškai panaikinti. Bloga – kad dauguma žmonių net neįtaria, jog kažkas negerai, kol liga neprogresuoja.
Tylusis priešas
Kalbame apie riebalinę kepenų ligą (MASLD, anksčiau vadintą NAFLD). Tai būklė, kai kepenų ląstelėse kaupiasi riebalų perteklius, sutrikdantis organo funkcionavimą. Statistika stebina – ši liga paveikia maždaug ketvirtadalį suaugusiųjų.
Kodėl ji prasideda tyliai? Kepenys yra stebėtinai atsparus organas su didžiuliu regeneraciniu gebėjimu. Jos gali kompensuoti ankstyvą pažeidimą ir išlaikyti funkciją beveik normalią, kol tyrimai neatskleidžia problemos. Būtent todėl daugelis žmonių sužino apie ligą tik atlikus kraujo tyrimus ar ultragarsinį tyrimą dėl visai kitų priežasčių.
Simptomai, kuriuos lengva nepastebėti
Pirmieji per didelio kepenų riebalų kiekio požymiai yra tokie silpni, kad tiesiog susilieja su kasdieniu gyvenimu.
Nuolatinis energijos trūkumas – ne toks, kuris praeina po kavos puodelio, o nuovargis, kuris tęsiasi savaites ar mėnesius. Daugelis žmonių su juo tiesiog susitaiko, manydami, kad „visi pavargę”.
Lengvas pilnumo jausmas ar diskomfortas po dešiniuoju šonkauliu – ten, kur yra kepenys. Tai gali rodyti nedidelį organo padidėjimą. Skausmas paprastai nėra aštrus, todėl lengvai ignoruojamas.
Periodinis „smegenų rūkas” – sutrikusi koncentracija, sunkumas susitelkti, atminties spragos. Tai gali signalizuoti apie sumažėjusį kepenų detoksikacijos procesą.
Šią būklę kartais lydi nedideli odos pokyčiai, pavyzdžiui, tamsesnės dėmės (ypač kakle ar pažastyse), ir nenormalūs lipidų profiliai kraujo tyrimuose.
Kas rizikuoja labiausiai
Kai kuriems žmonėms riebalinės kepenų ligos rizika yra ženkliai didesnė.
Pilvo nutukimas – net jei bendras svoris atrodo normalus, riebalai aplink liemenį rodo padidėjusią riziką.
2 tipo cukrinis diabetas ir insulino rezistentiškumas – šios būklės padvigubina ar net patrigubina riebalinės kepenų ligos riziką ir skatina jos progresavimą.
Padidėjęs trigliceridų ir LDL cholesterolio kiekis – metabolinis sindromas yra vienas stipriausių rizikos veiksnių.
PCOS, hipotireozė ir miego apnėja – šios būklės taip pat susijusios su didesne rizika.
Įdomu, kad dieta, turtinga pridėtiniais cukrumis ir rafinuotais angliavandeniais, turi didžiulę įtaką. Tyrimai rodo, kad saldintų gėrimų vartotojai susiduria su maždaug 40 % didesne rizika.
Net nedidelis nuolatinis alkoholio vartojimas kartu su metaboliniais rizikos veiksniais gali pabloginti pažeidimus.
Kaip nustatoma diagnozė
Riebalinė kepenų liga dažnai aptinkama atsitiktinai – atliekant įprastinius kraujo tyrimus dėl kitų priežasčių. Gydytojai pastebi šiek tiek padidėjusį ALT ir AST – kepenų fermentų – kiekį.
Ultragarsinis tyrimas yra įprastas neinvazinis metodas, kuris rodo padidėjusį kepenų echogeniškumą ir leidžia įvertinti steatozės laipsnį.
FibroScan su kontroliuojamu silpnėjimo parametru kiekybiškai įvertina riebalų kiekį ir fibrozės laipsnį, kai ultragarsas nepakankamai informatyvus.
MRI-PDFF suteikia tiksliausią neinvazinį riebalų procentą, tačiau naudojamas rečiau dėl kainos.
Jei lieka neaiškumų dėl uždegimo ar fibrozės, kepenų biopsija išlieka auksiniu diagnostikos standartu.
Pavojaus signalai, kurių negalima ignoruoti
Kai kurie simptomai rodo, kad liga jau pažengusi ir reikalauja nedelsiamo medicininio įvertinimo.
Odos ir akių pageltimas (gelta) atspindi padidėjusį bilirubino kiekį ir rodo reikšmingą kepenų funkcijos sutrikimą – fibrozę ar cirozę.
Pilvo išpūtimas, skysčio kaupimasis (ascitas) rodo portalinę hipertenziją.
Lengvas mėlynėjimas, nuolatinis kraujavimas signalizuoja apie krešėjimo baltymų sintezės sutrikimą.
Sąmonės sutrikimas, mieguistumas, asmenybės pokyčiai gali rodyti kepenų encefalopatiją – toksinų kaupimąsi, kurio kepenys nebepajėgia pašalinti.
Šie simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Geros naujienos: liga gali būti atstatoma
Ankstyvose stadijose riebalinė kepenų liga yra visiškai grįžtama. Tyrimai rodo, kad tinkami gyvenimo būdo pokyčiai gali ne tik sustabdyti, bet ir panaikinti riebalų kaupimąsi.
Svorio mažinimas yra veiksmingiausias metodas. Net nedidelis nuolatinis svorio netekimas – vos 5–10 % – žymiai sumažina riebalų kiekį ir uždegimą kepenyse. Didesnis svorio netekimas gali pagerinti net fibrozę.
Viduržemio jūros regiono stiliaus mityba – su gausybe daržovių, vaisių, alyvuogių aliejaus, žuvies ir riešutų – yra veiksmingesnė nei tradicinė mažai riebalų turinti dieta. Svarbu sumažinti pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių kiekį.
Reguliari fizinė veikla – bent 150 minučių per savaitę – sumažina kepenų riebalų kiekį net ir be didelio svorio netekimo. Jėgos treniruotės parodė ypač gerus rezultatus – apie 13 % riebalų sumažėjimą per aštuonias savaites.
Alkoholio ribojimas ir rūkymo metimas sumažina kepenų stresą ir ligos progresavimo riziką.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei turite metabolinių rizikos veiksnių – pilvo nutukimą, diabetą, padidėjusį cholesterolį – verta pasitikrinti, net jei nejaučiate jokių simptomų. Paprasti kraujo tyrimai ir ultragarsinis tyrimas gali atskleisti problemą ankstyvoje stadijoje, kai ją dar lengva išspręsti.
Jei jau pastebėjote minėtus simptomus – nuovargį, diskomfortą dešinėje pusėje, koncentracijos sutrikimus – nedelskite. Kuo anksčiau pradėsite veikti, tuo geresni rezultatai.
Riebalinė kepenų liga yra rimta, bet dažniausiai valdoma būklė. Svarbiausia – ją pastebėti laiku.
