Raupai nušlavė nuo žemės paviršiaus daugiau gyvybių nei bet koks karas. Oficialiai išnaikinti 1980-aisiais, jie šimtmečius buvo žmonijos košmaras. Bet kiek seniai jie mus kankino?
Ilgai manyta, kad raupai atsirado maždaug prieš du tūkstančius metų. Naujausi genetiniai tyrimai viską apvertė aukštyn kojomis – ši liga su mumis bent tris tūkstančius aštuonis šimtus metų. O gal net beveik aštuonis tūkstančius.
Ką atskleidė vikingų DNR
Mokslininkai išanalizavo penkiasdešimt keturis raupų viruso genomus iš skirtingų epochų. Tarp jų – keturi mėginiai iš vikingų kapų, du iš septynioliktojo-aštuonioliktojo amžiaus ir keturiasdešimt aštuoni šiuolaikiniai, surinkti prieš pat išnaikinimą.
Vikingų mėginiai buvo lūžio taškas. Jie leido sukalibruoti vadinamąjį „molekulinį laikrodį” – metodą, kuris skaičiuoja, kaip greitai virusas mutuoja, ir iš to apskaičiuoja, kada atsirado jo protėvis.
Rezultatas nustebino net tyrėjus: raupų virusas žmoguje egzistuoja mažiausiai tris tūkstančius aštuonis šimtus metų. O atsiskyrimas nuo gyvūninių giminaičių galėjo įvykti dar anksčiau – prieš septynis tūkstančius septynis šimtus metų.
Keturi tūkstantmečiai perėjimo
Tai reiškia, kad virusas „mokėsi” užkrėsti žmones keturis tūkstančius metų. Ne staiga peršoko iš gyvūno – lėtai prisitaikė, keitėsi, kol tapo tobulu žmogaus žudiku.
Mokslininkai mano, kad virusas atkeliavo nuo graužikų ar kitų smulkių žinduolių. Per tą ilgą laikotarpį jis vis bandė užkrėsti žmones, dažniausiai nesėkmingai. Kol galiausiai pavyko.
Ši chronologija dera su archeologiniais radiniais. Egipto mumijose, datuojamose tūkstančiais metų prieš mūsų erą, randama raupams būdingų pėdsakų. Senovės Kinijos tekstuose aprašomi simptomai, kurie skamba kaip raupų aprašymas.
Kodėl tai svarbu šiandien
Gali atrodyti – seniai išnaikinta liga, kam rūpėtis? Bet šie atradimai keičia supratimą apie visas užkrečiamas ligas.
Anksčiau manyta, kad nauji virusai atsiranda staiga – peršoka iš gyvūno ir iškart pradeda epidemiją. Raupų istorija rodo ką kita: virusai gali šimtmečiais „mokytis” užkrėsti žmones, kol galiausiai pavyksta.
Tai reiškia, kad dabartiniai gyvūnų virusai, kurie retkarčiais užkrečia žmogų, gali būti pusėje kelio. Po šimto ar tūkstančio metų jie gali tapti mirtini.
Ko dar nežinome
Genetiniai tyrimai atsako į klausimą „kada”, bet ne „kaip” ir „kur”. Tyrėjai pripažįsta – senovinės viruso DNR fragmentų išlikę labai mažai.
Nežinome, kurios populiacijos nukentėjo pirmos. Nežinome, ar virusas atkeliavo iš Azijos, Afrikos ar dar kitur. Datavimo intervalas vis dar platus – nuo aštuonių iki keturių tūkstančių metų prieš mūsų erą.
Kiekvienas naujas archeologinis radinys su viruso DNR gali patikslinti istoriją. Bet kol kas turime tik fragmentus didžiulio paveikslo.
Ilgiausia žmonijos kova
Trys tūkstančiai aštuoni šimtai metų – tai ilgiau nei bet kuri civilizacija. Raupai matė Egipto faraonų iškilimą ir žlugimą, Romos imperiją, viduramžius, renesansą. Jie žudė karalius ir elgetas vienodai.
Ir tik 1980-aisiais žmonija pagaliau laimėjo. Vienintelė liga, kurią pavyko visiškai išnaikinti. Po beveik keturių tūkstančių metų kovos.
Kai kitą kartą išgirsite apie naują virusą, prisiminkite raupus. Ligos neatsiranda per naktį. Jos ruošiasi šimtmečius.
