Psichologai patvirtina, kad tvarkymasis labai pagerina psichinę savijautą. Tyrimai rodo, kad netvarka didina streso hormonų kiekį ir blogina kognityvines funkcijas, o tvarkinga aplinka padeda geriau sutelkti dėmesį ir priimti sprendimus. Prinstono universiteto tyrimai rodo, kad vizualinė netvarka konkuruoja dėl nervinio atvaizdavimo ir be reikalo apkrauna smegenis. Vos penkiolika minučių kasdienės organizacinės veiklos gali sumažinti kortizolio kiekį ir suaktyvinti prefrontalinę žievę. Ši neurologinė nauda neapsiriboja vien proto aiškumu, bet pagerina santykius ir bendrą gyvenimo kokybę.
Netvarkos ir psichikos sveikatos mokslas
Nors daugelis mano, kad netvarkos šalinimas tėra estetinis pasirinkimas, tyrimai vis dažniau rodo, kad fizinė netvarka daro didelę įtaką psichologinei savijautai.
Prinstono universiteto Neuromokslų institute atlikti tyrimai atskleidė, kad daugybė vizualinių dirgiklių konkuruoja dėl nervinio atvaizdavimo, todėl mažėja smegenų apdorojimo pajėgumas ir didėja streso hormonų kiekis.
Kalifornijos universiteto psichologai nustatė ryšį tarp netvarkos ir padidėjusio kortizolio kiekio, ypač moterims. Šis lėtinis stresas sukelia nerimą, depresiją ir kognityvinių funkcijų sutrikimus.
Be to, Sent Lorenso universiteto mokslininkai nustatė, kad netvarkinga aplinka neigiamai veikia darbinę atmintį ir sprendimų priėmimo gebėjimus.
Šis ryšys veikia dviem kryptimis – psichikos sveikatos problemos dažnai pasireiškia kaip sunkumai palaikant tvarką, todėl susidaro probleminis ratas, stiprinantis psichologinį distresą.
Kaip tvarkinga aplinka veikia smegenų veiklą
Netvarkinga aplinka vargina mūsų kognityvinius išteklius, o tvarkinga aplinka suteikia smegenims idealias sąlygas efektyviai veikti.
Neurobiologiniai tyrimai rodo, kad vizualinė netvarka konkuruoja dėl nervinio dėmesio, todėl mažėja smegenų gebėjimas apdoroti informaciją ir spręsti problemas.
Tvarkingose erdvėse prefrontalinė žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą ir dėmesio sutelkimą, veikia efektyviau.
Tyrimai, atlikti naudojant funkcinę magnetinio rezonanso tomografiją, atskleidė padidėjusį smegenų sričių, susijusių su kognityvine kontrole, aktyvumą, kai tiriamieji dirba tvarkingoje aplinkoje.
Šis neurologinis pranašumas pasireiškia geresne koncentracija, geresne darbine atmintimi ir mažesniu protiniu nuovargiu.
Tai, kad smegenys natūraliai mėgsta tvarką, paaiškina, kodėl aplinkos organizavimas tiesiogiai veikia kognityvinę veiklą ir emocinį reguliavimą.
Tvarkos kūrimas išorinio chaoso sąlygomis
Šiuolaikinis pasaulis žmones nuolat bombarduoja išoriniais streso veiksniais, pradedant įtemptu darbo grafiku ir baigiant didžiuliais informacijos srautais. Šiame chaose tvarkingos asmeninės erdvės kūrimas yra galingas įveikos mechanizmas.
Psichologai pastebi, kad fizinės tvarkos nustatymas suteikia kontrolės jausmą, kai išoriniai veiksniai atrodo nevaldomi. Ši praktika suaktyvina prefrontalinę smegenų žievę, mažina nerimo reakcijas ir skatina emocijų reguliavimą.
Tyrimai rodo, kad kasdien skiriant vos penkiolika minučių tvarkymuisi galima pastebimai sumažinti kortizolio kiekį. Kai žmonės tvarko aplinką, jie teigia, kad jų gebėjimas priimti sprendimus yra geresnis, o atsparumas stresoriams – didesnis.
Išorinio nenuspėjamumo ir vidinės tvarkos kontrastas sukuria psichologinį prieglobstį– buferinę zoną, kurioje žmonės gali apdoroti informaciją ir atkurti psichinius išteklius.
Praktiniai prasmingo tvarkymosi žingsniai
Daugelis žmonių į tvarkymą žiūri kaip į bauginančią užduotį, neturėdami tinkamos strategijos, todėl neretai apleidžia pastangas ir toliau nesusitvarko.
Psichologai rekomenduoja procesą suskirstyti į įveikiamus segmentus, pradedant nuo vieno stalčiaus ar lentynos, o ne nuo viso kambario.
Plačiai paplitęs metodas „pasilikti, dovanoti, išmesti” yra sisteminga sprendimų priėmimo sistema. Daiktai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į jų naudingumą, emocinę reikšmę ir naudojimo dažnumą.
Aiškių kriterijų nustatymas sumažina sprendimų nuovargį.
Nuoseklios priežiūros tvarkos nustatymas po pirminio tvarkymosi apsaugo nuo netvarkos kaupimosi ateityje.
Tyrimai rodo, kad kasdienės trumpos tvarkos palaikymas yra veiksmingesnis nei pavieniai intensyvūs valymai.
Tvarių organizacinių įpročių kūrimas
Tvarios organizacijos įpročių kūrimas
Dauguma organizacinių sistemų žlunga ne dėl prasto projekto, o dėl nenuoseklaus įgyvendinimo laikui bėgant. Psichologai rekomenduoja organizacinius įpročius įtvirtinti kasdienėje rutinoje mažais, lengvai valdomais žingsniais, kurie palaipsniui tampa automatiniu elgesiu.
Veiksmingi tvarūs įpročiai – tai „vieno prisilietimo taisyklė” (tvarkyti daiktus tik vieną kartą prieš juos padedant), „30 sekundžių taisyklė” (nedelsiant atlikti užduotis, kurioms atlikti reikia mažiau nei 30 sekundžių) ir reguliarūs kassavaitiniai priežiūros laikotarpiai.
Aplinkos užuominos, pavyzdžiui, daiktams skirtos vietos ir matomi saugojimo sprendimai, nuolat primena apie tai.
Tyrimai rodo, kad įpročiui susiformuoti paprastai reikia 66 dienų nuoseklios praktikos. Motyvacijos palaikymas šiuo kritiniu laikotarpiu yra labai svarbus norint organizacinį elgesį paversti nesąmoninga rutina.
Poveikis: kaip organizuotos erdvės keičia santykius
Nors individuali organizuotumo nauda yra gerai užfiksuota, tyrimai vis dažniau rodo, kad tvarkinga aplinka daro didelę įtaką tarpasmeninei dinamikai namų ūkiuose ir darbo vietose.
Kalifornijos universitete atlikti tyrimai rodo, kad netvarkinga aplinka didina kortizolio kiekį, todėl atsiranda dirglumas ir mažėja kantrybė bendraujant. Priešingai, tvarkinga aplinka skatina pozityvesnį bendravimą ir mažina konfliktų skaičių.
Šeimos terapeutai teigia, kad bendri tvarkymosi įsipareigojimai sukuria galimybes bendradarbiauti ir abipusei pagarbai.
Profesinėje aplinkoje tvarkingos darbo vietos rodo patikimumą ir dėmesį kolegoms.
Ši transformacija peržengia tiesioginių santykių ribas – lankytojai ir klientai susidaro įspūdį pagal aplinkos tvarką, kuri turi įtakos tiek asmeniniams, tiek profesiniams ryšiams.
