Milijonai žmonių kasdien siekia jo vietoje įprasto limonado, tikėdamiesi išvengti cukraus ir sutaupyti kalorijų. Reklamose jis vaizduojamas kaip protingas pasirinkimas tiems, kurie rūpinasi sveikata. Tačiau vis daugiau mokslininkų kelia nerimą keliančius klausimus apie šio gėrimo poveikį vienam svarbiausių organų – smegenims.
Ar tikrai „be cukraus” reiškia „be žalos”? Naujausi tyrimai rodo, kad atsakymas gali būti sudėtingesnis, nei daugelis tikisi. Ir tai verčia permąstyti kasdienius pasirinkimus, kuriuos laikėme savaime suprantamais.
Apie kokį gėrimą kalbame
Tai dietiniai gazuoti gėrimai – cola light, pepsi zero ir panašūs produktai, kuriuose cukrus pakeistas dirbtiniais saldikliais: aspartamu, sacharinu, sukraloze ar acesulfamu K. Jų populiarumas milžiniškas – JAV kiekvienas antras suaugęs žmogus reguliariai vartoja bent vieną tokį gėrimą.
Ilgą laiką šie gėrimai buvo laikomi nekalta alternatyva. Jokių kalorijų, jokio cukraus, jokios žalos – bent jau taip atrodė. Tačiau pastarojo dešimtmečio tyrimai pradėjo kelti vis daugiau klausimų.
Ką rado mokslininkai
Vienas plačiausiai cituojamų tyrimų – Framingham Heart Study iš Bostono universiteto, paskelbtas 2017 metais žurnale „Stroke”. Mokslininkai, stebėję tūkstančius dalyvių, nustatė statistiškai reikšmingą ryšį: žmonės, kasdien geriantys dietinius gazuotus gėrimus, turėjo beveik tris kartus didesnę insulto ir demencijos riziką, palyginti su tais, kurie jų negėrė.
Kiti tyrimai rado sąsajų su sumažėjusiu hipokampo – smegenų srities, atsakingos už atmintį – tūriu. Taip pat užfiksuoti prastesni kognityvinių testų rezultatai reguliariai vartojančių grupėse.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad kai kurie dirbtiniai saldikliai gali pereiti kraujo-smegenų barjerą – apsauginę sieną, kuri paprastai neleidžia potencialiai kenksmingoms medžiagoms patekti į smegenų audinį. Aspartamas organizme skyla į fenilalaniną, asparagino rūgštį ir metanolį, o šie metabolitai gali sukelti oksidacinį stresą ir uždegimines reakcijas.
Svarbus niuansas: koreliacija nėra priežastingumas
Prieš mesdami visus dietinius gėrimus į šiukšliadėžę, verta suprasti vieną esminį dalyką: dauguma šių tyrimų yra observaciniai. Tai reiškia, kad jie rodo ryšį, bet neįrodo priežastingumo.
Gali būti, kad žmonės, kurie dažniau renkasi dietinius gėrimus, jau turi kitų rizikos veiksnių – antsvorio, metabolinio sindromo, nesveikų mitybos įpročių. Šie veiksniai patys savaime didina smegenų ligų riziką.
Maisto ir vaistų administracija (FDA), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir kitos reguliuojančios institucijos vis dar laiko pagrindinius dirbtinius saldiklius saugiais rekomenduojamose dozėse. Tačiau mokslinė diskusija tęsiasi, ir vis daugiau tyrėjų ragina giliau tirti ilgalaikį poveikį.
Kas labiausiai turėtų susirūpinti
Jei ir yra rizika, ji greičiausiai didžiausia tam tikroms grupėms.
Vyresnio amžiaus žmonės jau turi sumažėjusį kognityvinį rezervą, todėl bet koks papildomas poveikis gali būti juntamesnis.
Vaikai ir paaugliai – jų smegenys vis dar vystosi, ir ilgalaikis dirbtinių saldiklių poveikis besiformuojantiems neuronų tinklams nėra iki galo ištirtas.
Žmonės su metaboliniais sutrikimais – diabetu, atsparumu insulinui – gali būti jautresni, nes insulino reguliacija tiesiogiai veikia smegenų funkcijas.
Ką daryti praktiškai
Jei geriate vieną dietinį gėrimą per savaitę – greičiausiai nėra dėl ko panikuoti. Tačiau jei tai kasdienė ar net kelis kartus per dieną pasikartojanti rutina, verta pagalvoti apie alternatyvas.
Paprastas vanduo su citrinos, laimų ar agurkų griežinėliais gali tapti įpročiu, prie kurio prisitaikote greičiau nei tikitės.
Gazuotas vanduo be saldiklių patenkina troškimą „burbuliukų” be jokių papildomų medžiagų.
Žolelių arbatos – šaltos ar karštos – siūlo skonių įvairovę be cukraus ir saldiklių.
Jei sunku visiškai atsisakyti saldaus skonio, galima laipsniškai mažinti kiekį. Skonio receptoriai prisitaiko per 2–3 savaites, ir po kurio laiko tas pats saldumas, kuris anksčiau atrodė normalus, pradeda atrodyti per stiprus.
Smegenims palankūs pasirinkimai
Tyrimai nuosekliai rodo, kad tam tikri maisto produktai palaiko smegenų sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje:
Riebios žuvys (lašiša, skumbrė, sardinės) su omega-3 riebalų rūgštimis, uogos su antioksidantais, tamsios lapinės daržovės, riešutai ir sėklos, alyvuogių aliejus. Viduržemio jūros tipo mityba nuosekliai siejama su mažesne kognityvinių sutrikimų rizika.
Esmė
Dietiniai gazuoti gėrimai nėra toks nekaltas pasirinkimas, kaip daugelis mano. Vis daugiau tyrimų rodo galimą ryšį su smegenų sveikatos problemomis – nuo atminties pablogėjimo iki padidėjusios demencijos rizikos. Nors mokslas dar nėra galutinis ir priežastingumas neįrodytas, atsargumas niekada nekenkia. Ypač kai alternatyvos – vanduo, arbata, gazuotas vanduo – yra tokios paprastos ir prieinamos. Galbūt verta klausti savęs: ar tas saldus skonis tikrai vertas potencialios rizikos?
