Daugelis sodininkų skundžiasi, kad jų avietės auga gražiai, bet uogos lieka smulkios ir jų nedaug. Krūmai žaliuoja, lapai vešlūs, tačiau derlius nuvilia. Pasirodo, problema dažniausiai slypi ne veislėje ar vietoje, o tame, ką darome – arba nedarome – iškart po žiemos.
Patyrę aviečių augintojai žino, kad pavasaris yra lemiamas laikotarpis. Būtent per kelias savaites po sniego tirpimo nusprendžiama, koks bus vasaros derlius. Praleiskite šį langą – ir visus metus gailėsitės.
Trys žingsniai, kurie keičia viską
Metodas, kuriuo dalinasi patyrę sodininkai, susideda iš trijų nuoseklių tręšimo etapų. Kiekvienas atliekamas skirtingu metu ir turi savo tikslą. Praleisti bent vieną – reiškia prarasti dalį potencialo.
Pirmasis tręšimas atliekamas dar prieš avietėms pabudus. Antrasis – kai prasideda aktyvus augimas. Trečiasis pritaikomas individualiai, priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų. Ši sistema veikia su visomis aviečių veislėmis ir tinka įvairiems dirvožemiams.
Pirmasis žingsnis: azotas ant miegančių pumpurų
Kai tik ištirpsta paskutinis sniegas ir dirva tampa minkšta, atėjo laikas pirmajam tręšimui. Svarbu suspėti, kol pumpurai dar neišsiskleidę – jie turi būti ramybės būsenoje.
Užberkite apie 20 gramų azoto trąšų vienam kvadratiniam metrui aviečių ploto. Paskirstykite tolygiai ir lengvai įdirbkite į viršutinį dirvožemio sluoksnį arba tiesiog palaistkykite, kad maistinės medžiagos nusileistų prie šaknų.
Šis ankstyvas azoto papildymas paskatins stiprų stiebų augimą ir gausią lapų gamybą. Būtent dabar formuojasi pagrindas būsimam derliui.
Tik nepersistenkite – per didelis azoto kiekis sukels atvirkštinį efektą. Avietės augins daug lapų, bet mažai uogų.
Antrasis žingsnis: kompostas ir subalansuotos trąšos
Kai pamatysite, kad pumpurai pradeda skleistis ir pasirodo pirmieji ūgliai, atėjo laikas antrajam etapui. Šįkart reikės dviejų komponentų.
Pirmiausia aplink aviečių krūmus paskleiskite 7 centimetrų sluoksnį gerai subrendusio komposto. Švelniai įdirbkite jį į viršutinį dirvožemio sluoksnį, bet nesiekite giliai – aviečių šaknys yra paviršinės ir jas lengva pažeisti.
Ant komposto užberkite 60 gramų subalansuotų NPK trąšų vienam kvadratiniam metrui. NPK reiškia, kad trąšose yra azoto, fosforo ir kalio – visų trijų elementų, reikalingų sveikam augimui.
Šis derinys veikia dvejopai. Kompostas pagerina dirvožemio struktūrą, padidina drėgmės sulaikymą ir maitina naudingas bakterijas. Mineralinės trąšos suteikia fosforą žydėjimui ir kalį uogų formavimuisi.
Svarbi detalė – trąšos neturi liesti augalo stiebo ar vainiko. Palikite bent kelių centimetrų atstumą, kitaip rizikuojate nudeginti audinį.
Trečiasis žingsnis: individualus pritaikymas
Universalios formulės nėra. Po pirmųjų dviejų tręšimų reikia stebėti augalus ir pritaikyti tolimesnę priežiūrą pagal situaciją.
Smėlingos dirvos prastai laiko maistines medžiagas – jose gali tekti tręšti dažniau, bet mažesnėmis dozėmis. Sunkus molinis dirvožemis reikalauja geresnio drenažo ir daugiau organinių medžiagų.
Veislė taip pat svarbi. Remontantinėms avietėms, kurios derlius duoda du kartus per sezoną, gali prireikti papildomo azoto sezono viduryje. Paprastoms, vienąkart derančioms veislėms po derliaus nuėmimo azoto kiekį reikėtų mažinti.
Stebėkite augalus. Jei lapai geltonuoja – gali trūkti azoto arba geležies. Jei augimas sulėtėjęs – patikrinkite drėgmę ir dirvožemio pH.
Laistymas ir papildoma priežiūra
Tręšimas veiks tik tada, jei augalai gaus pakankamai vandens. Po kiekvieno trąšų užbėrimo palaikykite pastovią dirvos drėgmę. Optimalus kiekis – apie 2,5 centimetro vandens per savaitę.
Geriausia naudoti lašelinį laistymą arba rasojimo žarneles. Jos tolygiai drėkina dirvą ir netaško vandens ant lapų, kas mažina ligų riziką.
Jei dirvožemis susispaudęs, švelniai paarkite viršutinį sluoksnį iki 10–15 centimetrų gylio. Tik būkite atsargūs – aviečių šaknys plinta plačiai ir negiliai, jas lengva pažeisti.
Dažniausios klaidos
Didžiausia klaida – perdozuoti azotą. Sodininkai mano, kad daugiau trąšų reiškia didesnį derlių, tačiau su avietėmis tai neveikia. Per daug azoto skatina vegetatyvinį augimą lapų ir stiebų sąskaita, o uogų susimezga mažiau.
Kita dažna problema – tręšimas per vėlai. Jei praleidote momentą, kai pumpurai dar miegojo, pirmojo etapo geriau praleisti ir pereiti tiesiai prie antrojo.
Taip pat venkite tręšti sausą dirvą. Koncentruotos trąšos gali nudeginti šaknis, jei nėra pakankamai drėgmės. Visada palaikykite arba prieš tręšimą palaistyite.
