Visą gyvenimą mečiau riešutų pertvaras į šiukšliadėžę. Tas plonas membranėles, kurios skiria riešuto puseles. Kol draugė, kuri domisi liaudies medicina, paklausė: „O kodėl tu jas išmeti?”
Pasakė, kad iš jų daro arbatą. Ir kad tai padeda skydliaukei.
Skeptiškai nusišypsojau. Bet ji pridūrė: „Išbandyk mėnesį ir pasitikrink hormnus.”
Nusprendžiau – kodėl ne?
Receptas, kurį gavau
Draugė paaiškino, kaip ruošti. Viskas paprasta.
Pusę stiklinės riešutų pertvarų sudedu į stiklinį indą. Užpilu dviem puodeliais šalto vandens ir užvirinu. Kai užverda – sumažinu ugnį ir laikau maždaug dešimt minučių ant silpnos liepsnos. Tada atvėsinu ir perkoš.
Gautą skystį – gelsvą, šiek tiek kartoko skonio – geriu kartą per dieną, geriausiai ryte prieš valgį.
„Tęsk mėnesį,” – sakė draugė. – „Tada pamatysi.”
Kodėl pertvaros, ne patys riešutai
Pasidomėjau internete ir radau įdomių dalykų. Graikinių riešutų pertvarose yra jodo – mikroelemento, kurio skydliaukei būtinai reikia hormonams gaminti.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, jodo trūkumas yra problema. Jūros produktų valgome nedaug, o joduota druska ne visiems patinka. Todėl skydliaukė dažnai „badauja”.
Be jodo, pertvarose yra flavonoidų ir seleno – medžiagų, kurios palaiko skydliaukės sveikatą ir mažina uždegimą.
Patys riešutai irgi naudingi, bet pertvarose šių medžiagų koncentracija didesnė. Ir mes jas tiesiog išmetame.
Pirmos dvi savaitės
Iš pradžių nieko ypatingo nejaučiau. Arbata buvo šiek tiek kartokas, bet įpratau. Gėriau kasdien, kaip draugė liepė.
Trečią savaitę pastebėjau, kad ryte keliu lengviau. Tas nuolatinis nuovargis, kuris lydėjo mane jau seniai, pradėjo mažėti. Galvojau – gal placebo, gal tiesiog geresnis miegas.
Bet nusprendžiau tęsti iki mėnesio pabaigos ir tada pasitikrinti.
Tyrimo rezultatai
Po mėnesio nuėjau pas endokrinologą ir paprašiau skydliaukės hormonų tyrimo. Paaiškinau, ką dariau – gydytoja susidomėjo, bet liko neutrali.
Kai atėjo rezultatai, ji pažiūrėjo ir pakėlė antakį. TSH – hormonas, rodantis skydliaukės aktyvumą – buvo geresnėse ribose nei prieš pusmetį. Ne drastiškai, bet pastebimai.
„Negaliu sakyti, kad tai dėl arbatos,” – sakė ji. – „Bet kažkas tikrai pasikeitė. Tęskite stebėjimą.”
Ką svarbu žinoti
Gydytoja perspėjo apie keletą dalykų. Pirma – jodo perteklius irgi pavojingas. Jei jau vartojate joduotus papildus ar turite skydliaukės problemų – prieš bandant būtina pasitarti su specialistu.
Antra – nėščioms ir maitinančioms moterims reikia ypatingo atsargumo. Jodas veikia vaisiaus vystymąsi, todėl dozavimas turi būti tikslus.
Trečia – tai ne vaistas. Jei skydliaukė rimtai serga, arbata jos neišgydys. Bet kaip prevencija ar papildoma priemonė – gali padėti.
Dabar
Riešutų pertvaras daugiau neišmetu. Renkuosi per žiemą, džiovinu ir darau arbatą keletą kartų per savaitę. Ne kasdien – gydytoja patarė nedaryti per daug, nes jodo perteklius irgi gali pakenkti.
Nuovargis sumažėjo. Rytai tapo lengvesni, energijos daugiau. Ar tai dėl arbatos? Negaliu įrodyti moksliškai. Bet ir nustoti neketinu.
Draugė, kuri man papasakojo apie šią arbatą, tik šypsosi: „Sakiau – išbandyk. Kartais senos priemonės veikia geriau nei naujos.”
