Šakės į žemę įsminga be jokio pasipriešinimo.
Būtent tai ir yra ženklas. Česnakas ką tik iškeltas, o dirva po juo liko puri, be piktžolių, išpurenta jo paties šaknų. Toks lysvės plotas rugpjūtį jau nebus.
Ir vis dėlto pusė sodų liepą stovi su plika, saulėje kepančia žeme.
Kodėl tuščia lysvė kainuoja brangiau, nei atrodo
Pliki dirvos plotai vasarą praranda drėgmę greičiau nei tie, kur kas nors auga. Paviršius sukietėja, plutelė neįleidžia lietaus, o pirmos piktžolės sudygsta per dešimt dienų.
Tuo pačiu metu dirvos gyvybė lieka be maisto. Šaknų nėra, šaknų išskyrų nėra, mikroorganizmų veikla lėtėja.
Lysvė ne ilsisi. Ji tiesiog nyksta.
Senieji sodininkai tai sakydavo trumpiau: žemė be šaknų yra našlė.
Ką realiai spėja užaugti Lietuvoje
Liepą turime maždaug septynias–devynias savaites iki pirmųjų šalnų. Tai riba, pagal kurią renkamasi.
Greitieji lapiniai: rukola, salotos, garstyčių lapai, krapai, špinatai. Rukola nuimama per penkias savaites, ridikėliai — per keturias.
Šakniavaisiai: ridikėliai, ropės, ankstyvos morkos, burokėliai lapams. Vėlyvųjų morkų veislių liepą jau nebesėkite — jos nespės subrandinti šaknies.
Ropės ir žieminiai ridikai liepos antroje pusėje pasėti duoda geriausią rezultatą, nes stambėja per vėsų rugsėjį.
Mangoldas ir lapiniai kopūstai atlaiko pirmąsias šalnas ir lapus duoda iki spalio. Krūminės pupelės, pasėtos liepos pradžioje, dar spėja subrandinti ankštis.
Iš žolelių tiesiai į lysvę sėkite krapus, kalendrą, laiškinius česnakus. Baziliką palikite — jam liepą sudygti dar spėja, tačiau pirmoji rugsėjo naktis su penkiais laipsniais jį pribaigia. Baziliką sodinkite daigais ir vazone.
Braškės po česnakų prigyja išties gerai. Česnakas palieka dirvą švaresnę, o rugpjūčio pradžioje pasodinti ūsai iki šalnų suspėja įsišaknyti.
Jei derliaus nebereikia
Žalioji trąša dirba visą rudenį už jus.
Grikiai sudygsta per keturias dienas ir uždusina piktžoles. Facelija duoda daug žalios masės ir maitina bites, kol žydi. Baltosios garstyčios greitos, tačiau po česnakų jos ne pačios geriausios — abu augalai nesutampa šeimomis, bet garstyčios traukia tuos pačius dirvos kenkėjus kaip kopūstai, tad sėjomainoje jos suriša jums rankas kitam sezonui.
Antžeminė dalis nupjaunama prieš šalnas ir paliekama ant paviršiaus arba negiliai įterpiama.
Giliai jos kasti nereikia. Skaidymasis vyksta viršutiniuose penkiolikoje centimetrų, ten, kur yra deguonies ir gyvybės.
Ko po česnakų nesodinti niekada
Svogūnų. Porų. Šalotinių. Ir paties česnako.
Visi jie priklauso svogūninių šeimai, dalijasi tais pačiais dirvos patogenais ir svogūnine muse. Nematomas fuzariozės sporų kiekis, likęs dirvoje, jauniems svogūnams yra kur kas pavojingesnis nei subrendusiam česnakui.
Tą pačią lysvę svogūninėms grąžinkite ne anksčiau kaip po trejų metų.
Šiandien, iškėlę česnakus, padarykite tris veiksmus iš eilės.
Išrinkite likusias šaknis ir svogūnėlių lukštus — juose lieka sporos.
Paskleiskite kibirą komposto ir įpurenkite šakėmis, negiliai.
Palaistykite ir tą pačią dieną pasėkite rukolą ar ridikėlius. Ne rytoj, nes rytoj paviršius jau bus sukietėjęs.
Rugsėjį tos pačios lysvės vietoje stovėsite su antra sauja derliaus, o kaimyno sklype ta pati žemė vis dar plikuos.
