Su plastiku susijusios cheminės medžiagos matomai keičia žmogaus biologiją. Tyrimai sieja tokius junginius kaip ftalatai, bisfenoliai ir PFAS su sutrikusiu medžiagų apykaita, kvėpavimo takų uždegimu ir sutrikusiu reprodukciniu vystymusi. Poveikis atsiranda dėl įprastų produktų, dulkių ir prenatalinio perdavimo. Įrodymai rodo mechanizmus, apimančius hormonus, imuninius signalus ir ląstelių pažeidimus, taip pat kelia klausimus apie ilgalaikį poveikį ir tai, kas patiria didžiausią naštą.
Kaip plastiko cheminės medžiagos veikia augančius kūnus ir smegenis
Nauji įrodymai rodo, kad su plastiku susijusios cheminės medžiagos, ypač ftalatai, bisfenoliai (tokie kaip BPA) ir PFAS, gali sutrikdyti hormoninius signalus, kurie reguliuoja vaisiaus ir vaiko vystymąsi, o tai turi matomų pasekmių augantiems kūnams ir smegenims.
Tyrimai sieja ankstyvojo gyvenimo poveikį su pakitusiais nervų sistemos vystymosi procesais: sumažėjusiu IQ, sumažėjusiu pilkosios medžiagos tūriu ir padidėjusiu autizmo bei ADHD rizika. Ftalatai, bisfenoliai ir PFAS praeina per placentą ir pasirodo nėščioms moterims ir vaisiams, o PFAS poveikis prieš gimimą siejamas su vaikų nutukimu ir medžiagų apykaitos pokyčiais.
Mikroplastikai ir nanoplastikai patenka į audinius; laboratoriniai tyrimai rodo neuronų medžiagų apykaitos sutrikimus ir uždegimą. Ilgalaikis nedidelis poveikis jautriais laikotarpiais gali sukelti ilgalaikius kognityvinius, elgesio ir reprodukcinius sutrikimus.
Kasdienės ekspozicijos šaltiniai ir kaip jie pasiekia vaikus
Nustačius, kad su plastiku susijusios cheminės medžiagos gali pakeisti vystymąsi, dėmesys kreipiamas į tai, kaip vaikai susiduria su šiomis medžiagomis kasdieniame gyvenime.
Kasdienė ekspozicija kyla iš prenatalinio motinos kontakto ir postnatalinių šaltinių: maisto pakuočių, plastiko žaislų, maisto plėvelės, kvitų, kosmetikos ir buitinių indų.
Šiluma ir nusidėvėjimas pagreitina išplovimą; kaitinimas mikrobangų krosnelėje, indų plovimas ir maisto tvarkymas su plastikinėmis pirštinėmis padidina ftalatų ir bisfenolio perdavimą.
Naudojimo metu išsiskiriančios mikrodalelės ir nanodalelės patenka į maisto grandinę ir patalpų orą, didindamos jų nurijimą ir įkvėpimą.
Motinos nurijimas ar kontaktas perduoda chemines medžiagas prieš gimimą, sukeldamas vaisiui ir vaikui neigiamą poveikį.
Šių kelių identifikavimas padeda informuotai prevencijai ir bendruomenės sveikatos paslaugoms.
Praktiniai žingsniai rizikai namuose, mokykloje ir politikoje sumažinti
Namuose, mokyklose ir politikos srityje praktinės priemonės gali reikšmingai sumažinti vaikų poveikį žalingoms su plastiku susijusioms cheminėms medžiagoms, nukreipiant dėmesį į pagrindinius šaltinius ir perdavimo kelius.
Šeimoms patariama plastiko maisto indus ir butelius pakeisti stiklo arba nerūdijančio plieno indais, vengti mikrobangų krosnelės arba indaplovės plastiko ir pirmenybę teikti šviežiems arba šaldytiems maisto produktams, o ne perdirbtiems arba išsinešimui skirtiems maisto produktams.
Mokyklos turėtų pereiti prie metalo arba stiklo indų, atsisakyti vienkartinių stalo įrankių ir maisto plėvelės bei teikti filtruotą vandenį.
Pediatrijos ir mokyklų klinikos gali įsigyti ftalatų ir BPA neturinčių reikmenų bei teikti informaciją tėvams.
Aktyvistai turėtų reikalauti drausti nebūtinus vienkartinius plastikinius gaminius, apriboti ftalatų/PFAS naudojimą ir reikalauti gamintojų saugos įrodymų.
