Mintys kaip vaistas
Ar kada susimąstėte, kad jūsų mintys galėtų jus išgydyti? Medicinos tyrimai rodo nuostabų faktą – optimistiškai mąstantys žmonės gyvena iki 7 metų ilgiau. Tai nėra tik skaičius iš oro, o moksliškai įrodytas faktas, kurį patvirtino ilgalaikiai Jėlos universiteto tyrimai, stebint per 660 žmonių daugiau nei du dešimtmečius.
Mūsų kūno gebėjimas atsinaujinti nuolat stebina mokslininkus. Organizmas veikia su neįtikėtinu intelektu, kiekvieną sekundę vykdydamas sudėtingus savireguliacijos procesus. Dėl to daugelis negalavimų savaime išnyksta – įpjovimai užgyja, infekcijos praeina. Tačiau dar labiau stebina tai, kaip mūsų mintys tiesiogiai veikia fizinę sveikatą. Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėsime placebo efektą, kaip jis veikia ir kodėl teigiamas mąstymas gali būti vienas galingiausių sveikatos įrankių.
Kas yra placebo efektas?
Placebo efektas yra fenomenas, kai pacientui duodama neaktyvi medžiaga (pavyzdžiui, cukraus tabletė) arba atliekamas netikras gydymo veiksmas, sakant, kad tai yra aktyvus gydymas. Nors šie metodai neturi tiesioginio farmakologinio poveikio, pacientai dažnai patiria realų sveikatos pagerėjimą.
Įprastai placebas būna paprastos tabletės, dažniausiai sudarytos iš laktozės (pieno cukraus), injekcijos su fiziologiniu tirpalu ar net imitacinės chirurginės procedūros. Pacientas paprastai nežino, ar gauna tikrą vaistą, ar placebą.
Kaip veikia placebo efektas mūsų organizme?
Placebo veikimo mechanizmas yra sudėtingas ir apima kelis svarbius aspektus:
- Psichologinis lūkesčių faktorius: Kai tikime, kad gauname veiksmingą gydymą, mūsų smegenys sukuria teigiamus lūkesčius dėl pasveikimo.
- Neurologiniai pokyčiai: Jagiellonian universiteto Psichologijos instituto vadovas profesorius Przemysław Bąbel pabrėžia, kad placebo poveikis sukelia realius neurologinius pokyčius. Kai pacientui skiriamas placebas kaip skausmą malšinantis vaistas, smegenyse išsiskiria endorfinai – natūralūs skausmą malšinantys junginiai.
- Fiziologinė reakcija: Tikėjimas gydymu aktyvuoja organizmo savigydos mechanizmus, kurie gali pagerinti imunitetą, sumažinti uždegimą ir paspartinti gijimą.
Placebo efekto istorija
Žodis „placebo” kilęs iš lotynų kalbos, reiškiančios „man patiks” arba „aš patinku”. Placebo naudojimas siekia medicinos ištakas. Prof. Bąbel atkreipia dėmesį, kad senovės šamanų ritualai, augalų naudojimas galėjo duoti tikrų rezultatų, nes jie sukeldavo pacientų tikėjimą. Šis tikėjimas aktyvuodavo vidinius organizmo mechanizmus, kurie iš tiesų pagerindavo sveikatos būklę.
Medicinos istorijoje sąmoningas placebo naudojimas pirmą kartą buvo aprašytas 1955 m. amerikiečių chirurgo Henry K. Beecherio. Tarnaudamas Antrojo pasaulinio karo metu, jis atliko operaciją sunkiai sužeistam kareiviui, kai morfino atsargos buvo išsekusios. Vietoj skausmą malšinančio vaisto, pacientui buvo suleistas fiziologinis tirpalas. Kadangi kareivis manė gavęs stiprų vaistą, jis išliko ramus per visą operaciją.
Šis atradimas tapo Beecherio tolesnių placebo efekto tyrimų pagrindu, o rezultatai buvo paskelbti prestižiniame žurnale „Journal of the American Medical Association”.
Įspūdingi placebo efekto tyrimai
Kelio osteoartritas
1996 m. ortopedas Bruce Moseley atliko tyrimą su dešimčia vyrų, sergančių kelio osteoartritu. Penkiems iš jų buvo atlikta tik imitacinė operacija – padaryti nedideli odos pjūviai, kurie vėliau buvo susiūti, be jokios realios intervencijos. Stebėtina, kad visi pacientai, nepriklausomai nuo to, ar jiems buvo atlikta tikra, ar imitacinė procedūra, pranešė apie panašų skausmo sumažėjimą ir judesių pagerėjimą.
Depresijos gydymas
Dr. Joe Dispenza savo knygoje „The Beast Effect. Scientific evidence for the healing power of your mind” („Žvėries efektas. Moksliniai įrodymai apie proto gydomąją galią”) aprašo 46 metų moters, ilgus metus kentėjusios nuo depresijos, atvejį. Dalyvaudama naujo antidepresanto klinikiniuose tyrimuose, ji patyrė žymų depresijos simptomų sumažėjimą, nors iš tiesų vartojo placebą. Įdomiausia tai, kad EEG tyrimai parodė žymius smegenų aktyvumo pokyčius – padidėjo priekinės smegenų žievės, kuri paprastai būna mažiau aktyvi sergantiems depresija, veikla.
Sąmoningas placebo vartojimas
2010 m. Harvardo universiteto mokslininkas dr. Ted Kaptchuk atliko unikalų tyrimą su pacientais, sergančiais dirgliosios žarnos sindromu (IBS). Šiame tyrime pacientams buvo atvirai pasakyta, kad jie vartoja placebą be aktyvių medžiagų. Jiems taip pat buvo pranešta, kad ankstesniuose tyrimuose pacientai, žinodami, kad vartoja placebą, vis tiek pastebėjo sveikatos pagerėjimą. Po trijų savaičių sąmoningo placebo vartojimo, daugelis pacientų pranešė apie reikšmingą simptomų sumažėjimą. Šis tyrimas rodo, kad net žinant, jog vartojamas neaktyvus preparatas, placebo efektas vis tiek gali veikti.
Nocebo efektas: neigiama placebo pusė
Placebo turi ir tamsesnę pusę, vadinamą nocebo efektu. Tai reiškinys, kai pacientai patiria neigiamus šalutinius poveikius nuo neaktyvių medžiagų, vien dėl to, kad tiki, jog jie gali atsirasti.
Viename 1960 m. atliktame tyrime, 40 astma sergančių pacientų buvo duoti inhalatoriai, kuriuose, kaip jiems buvo pasakyta, buvo alergenų. Iš tiesų inhaliatoriuose buvo tik vandens garai. Stebėtina, kad 48% tiriamųjų patyrė astmos simptomus, o 30% – stiprius dusulio priepuolius. Vėliau tiems patiems pacientams buvo duoti inhalatoriai, kuriuose neva buvo vaistai nuo astmos (iš tiesų vėl tik vandens garai), ir visi pranešė apie simptomų palengvėjimą.
Optimizmas kaip vaistas: 7 papildomi gyvenimo metai
Mayo klinika 2002 m. paskelbė 30 metų trukmės tyrimą, kuriame dalyvavo 447 žmonės. Rezultatai aiškiai parodė, kad optimistai buvo sveikesni tiek fiziškai, tiek psichiškai. Jie rečiau skundėsi skausmais, buvo ramesni, laimingesni ir turėjo daugiau energijos.
Dar įspūdingesni Jėlos universiteto tyrimų rezultatai, kuriuose 23 metus buvo stebima 660 penkiasdešimtmečių ir šešiasdešimtmečių grupė. Analizė atskleidė, kad pozityviai mąstantys žmonės gyvena iki septynerių metų ilgiau nei pesimistai. Tai yra stulbinantis skirtumas, kuris prilygsta daugelio rimtų ligų išgydymui.
Dr. Joe Dispenza asmeninė patirtis
Pats dr. Joe Dispenza patyrė placebo efektą savo kailiu. Po sunkios avarijos, kurioje patyrė rimtą stuburo traumą, gydytojai rekomendavo chirurginę intervenciją. Tačiau jis nusprendė atsisakyti operacijos ir pasirinko alternatyvų kelią – savigydą, meditaciją ir dėmesio sutelkimą į pasveikimą.
Derindamas šiuos metodus su reabilitacija, jis sugebėjo per kelias savaites po avarijos grįžti į normalią fizinę būklę. Svarbu pabrėžti, kad dr. Dispenza neneigia tradicinės medicinos svarbos, bet atkreipia dėmesį, kad žmogaus pasąmonė turi milžinišką poveikį kūnui.
Kaip panaudoti placebo efektą kasdieniniame gyvenime?
Remiantis naujausiais tyrimais, štai keli būdai, kaip galime pasinaudoti placebo efektu kasdieniniame gyvenime:
- Puoselėkite teigiamą požiūrį į sveikatą. Tikėjimas, kad jūsų kūnas turi įgimtą gebėjimą gyti, gali aktyvuoti natūralius savigydos mechanizmus.
- Praktikuokite meditaciją ir vizualizaciją. Įsivaizduokite, kaip jūsų kūnas gyja ir stiprėja. Mokslininkai nustatė, kad tokios praktikos gali pagerinti imunitetą ir paspartinti gijimą.
- Sukurkite rutinas, kurios stiprina jūsų tikėjimą sveikatos gerėjimu. Pavyzdžiui, reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje, kurių poveikiu jūs tikite, gali duoti reikšmingų rezultatų ne tik dėl fizinio aktyvumo, bet ir dėl tikėjimo jų nauda.
- Būkite selektyvūs informacijos atžvilgiu. Nuolatinis negatyvių naujienų vartojimas gali sukelti nocebo efektą, todėl ribokite negatyvios informacijos kiekį.
- Formuokite tvirtus socialinius ryšius. Tyrimai rodo, kad socialinė parama gali sustiprinti tikėjimą pasveikimu ir pagerinti gydymo rezultatus.
Išvados: Mintys formuoja biologiją
Placebo efektas nėra tik įsivaizduojamas pagerėjimas – tai reali fiziologinė reakcija, kuri rodo glaudų proto ir kūno ryšį. Mayo klinikos ir Jėlos universiteto tyrimai patvirtina, kad teigiamas mąstymas gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir prailginti jį iki septynerių metų.
Nors placebo efektas neturėtų pakeisti tradicinio medicininio gydymo, jis gali būti galingas papildomas įrankis sveikatos gerinimui. Suprasdami ir išnaudodami proto galią, galime pasiekti geresnių rezultatų gydant ligas ir palaikant optimalią sveikatą.
Taigi, ar verta puoselėti optimistišką požiūrį? Tyrimai aiškiai rodo – taip, nes tai gali būti vienas vertingiausių sveikatos įrankių, kurį turime savo dispozicijoje.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Prieš keisdami gydymo planą, visada pasitarkite su savo gydytoju.
Šaltiniai:
- Mayo klinikos tyrimas (2002 m.) apie optimizmo poveikį sveikatai
- Jėlos universiteto 23 metų trukmės tyrimas
- Dr. Joe Dispenza knyga „The Beast Effect. Scientific evidence for the healing power of your mind”
- Harvardo universiteto dr. Ted Kaptchuk tyrimas (2010 m.) apie sąmoningą placebo vartojimą
