Evelina Kazlauskienė, 2025 m. rugsėjo 24 d.

Kai kūnas siunčia SOS signalus, kurių negalima ignoruoti

„Aš atrodžiau puikiai. Visi sakė: „Kaip tu viską spėji?” Aš buvau ta moteris, kuri suspėja viską – tobula darbuotoja, mama, žmona ir dar ta, kuri niekada neatsisako padėti draugei. Tik niekas nematė, kad po šypsena slėpėsi kraujospūdžio matuoklis, kuris rodė skaičius, privertusiuos gydytoją suraukti antakius.”

Šiandien noriu pasidalinti savo istorija, kuri prasidėjo ne staiga, o taip pamažu, kad net nepastebėjau, kaip emocinis perdegimas ėmė griauti ne tik mano psichologinę, bet ir fizinę sveikatą. Galbūt atpažinsite save ar savo artimąjį šiuose žodžiuose, ir tai padės jums nesuklysti taip, kaip suklydau aš.

Tobulumas – kelias į ligoninę, o ne į laimę

Viskas prasidėjo nuo paprastos ambicijos – būti geriausia visose gyvenimo srityse. Vadovaujanti pozicija darbe, du vaikai, kuriuos reikėjo nuvežti į begalę būrelių, namai, kurie visada turėjo atrodyti taip, lyg juose fotografuotų interjero žurnalui, ir dar socialiniai įsipareigojimai – draugų gimtadieniai, mokyklos renginiai, savanorystė bendruomenėje.

„Suspėsiu”, – kartojau sau kiekvieną rytą, gurkšnodama jau trečią kavos puodelį. Ir suspėdavau. Tik kiekvieną dieną vis sunkiau keldavausi iš lovos, vis dažniau jaučiau sunkumą krūtinėje ir vis labiau ėmė skaudėti galvą.

Pirmieji ženklai, kad kažkas ne taip

Pradžioje maniau, kad tai tik laikinas nuovargis. „Visi pavargsta,” – raminau save. Bet vieną dieną darbe, po ypač intensyvaus susirinkimo, pajutau, kaip kambaryje staiga pasidarė karšta, pradėjo svaigti galva, o širdis daužėsi taip, lyg norėtų iššokti iš krūtinės.

Kolegės iškvietė greitąją, ir tada pirmą kartą išgirdau diagnozę, kuri vėliau tapo mano nuolatiniu palydovu – hipertenzija. Kraujospūdis buvo pakilęs iki 180/110 mm Hg.

„Tai tik stresas,” – pasakiau gydytojai. Ji pažvelgė į mane rimtai ir atsakė: „Nėra tokio dalyko kaip ‘tik stresas’. Ilgalaikis stresas yra vienas pavojingiausių sveikatos priešų.”

Ką emocinis perdegimas iš tiesų daro kūnui?

Grįžusi namo, pradėjau domėtis, kaip emocinis perdegimas veikia fizinę sveikatą. Tai, ką sužinojau, mane pribloškė:

1. Streso hormonas kortizolis – kai jis nuolat pakilęs, sukelia uždegimą organizme, didina kraujospūdį ir kenkia kraujagyslėms.
2. Nuolatinė įtampa – verčia širdį dirbti sunkiau, kas laikui bėgant gali sukelti širdies ligas.
3. Nemiga – ne tik dar labiau didina stresą, bet ir neleidžia organizmui atsistatyti, dėl ko nukenčia imuninė sistema.
4. Netinkama mityba – streso apimti žmonės dažnai valgo nereguliariai, renkasi greitai energijos suteikiančius, bet menkaverčius angliavandenius.
5. Dehidratacija – užsisukus „užduočių rate” dažnai pamirštame paprasčiausią dalyką – gerti vandenį.

Mano gydytoja patvirtino, kad mano hipertenzija – tiesioginis ilgalaikio streso rezultatas. „Jūsų kūnas šaukia SOS, ir jeigu jo neišgirsite, pasekmės gali būti labai rimtos,” – perspėjo ji.

Užburtas ratas: stresas, aukštas kraujospūdis, dar didesnis stresas

Žinia apie aukštą kraujospūdį sukėlė dar didesnį stresą. Pradėjau jaudintis dėl kiekvieno plakimo, kiekvieno spengimo ausyse. Tai tik dar labiau didino įtampą ir, atitinkamai, kraujospūdį.

„Atrodė, lyg būčiau įkliuvusi į spąstus – norėdama sumažinti stresą, turėjau nustoti jaudintis dėl streso pasekmių, bet kaip tai padaryti, kai žinai, kas tavęs laukia, jeigu nesustosi?” – pasakojau psichologei, pas kurią pagaliau prisiversdavau apsilankyti.

Ji pasiūlė man paprastą, bet veiksmingą pratimą – pradėti vesti „streso dienoraštį”. Kiekvieną kartą, kai jaučiau įtampą, turėjau užsirašyti situaciją, savo mintis ir fizines reakcijas. Taip pat matuoti kraujospūdį ir žymėti jo pokyčius.

Atradimas, kuris pakeitė viską

Po dviejų savaičių dienoraščio vedimo pamačiau aiškią tendenciją. Mano kraujospūdis šokdavo aukštyn kiekvieną kartą, kai:

• Žiūrėdavau į laiškus darbe (net neatvėrus jų)
• Ruošdavausi telefonu kalbėti su savo mama
• Matydavau, kad namuose ne viskas tobula
• Turėdavau pasakyti „ne” kitų prašymams

Supratau, kad didžiąja dalimi mano stresą kėlė ne išorinės aplinkybės, o mano pačios nuostatos ir baimės. Baimė nuvilti kitus. Baimė būti netobula. Baimė neįtikti. Ir šios baimės naikino mano sveikatą.

Išsigelbėjimo planas: 5 žingsniai, kurie padėjo man grįžti į gyvenimą

Kartu su gydytojais ir psichologe sudarėme planą, kuris per šešis mėnesius leido man sumažinti kraujospūdį iki normalaus lygio ir atgauti gyvenimo džiaugsmą:

1. Ribos, ribos ir dar kartą ribos Išmokau sakyti „ne” be kaltės jausmo. Pradžioje buvo nejauku, bet su kiekvienu kartu darėsi lengviau.
2. Mikropertraukos dienos metu Įsidiegiau telefone programėlę, kuri kas valandą primindavo padaryti 2 minučių pertrauką giliam kvėpavimui.
3. Judesys kaip vaistas Ne intensyvios treniruotės, o paprastas 30 minučių pasivaikščiojimas kiekvieną dieną tapo ritualu, kurio niekada nepraleisdavau.
4. Miego higiena Telefono išjungimas likus valandai iki miego, tamsi ir vėsi miegamojo aplinka, reguliarus miego režimas – šie paprasti dalykai dramatiškau pagerino miego kokybę.
5. Sąmoninga mityba Pradėjau valgyti lėčiau, įtraukiau daugiau omega-3 riebalų rūgščių (riešutų, lašišos, linų sėmenų), sumažinau druskos ir kofeino kiekį.

Ką šiandien žinau, bet norėčiau būti žinojusi anksčiau

Dabar, praėjus dvejiems metams po mano „pažinties” su hipertenzija, galiu pasakyti – emocinis perdegimas nėra neišvengiamas šiuolaikinio gyvenimo palydovas. Tai signalas, kad kažką darome ne taip.

„Didžiausias mano atradimas buvo tai, kad dauguma dalykų, dėl kurių taip jaudinausi, iš tiesų neturėjo lemiamos reikšmės. Pasaulis nesugriuvo, kai nesudalyvavau visose mokyklos šventėse. Niekas nepastebėjo, kad nespėjau išvalyti dulkių nuo lentynų. O kai pradėjau labiau rūpintis savimi, tapau geresne mama ir žmona – ne dėl to, ką dariau, o dėl to, kokia buvau.”

Ar atpažįsti save šioje istorijoje?

Jei, skaitydami šį straipsnį, pagalvojote apie save ar artimą žmogų, štai keli klausimai, kuriuos verta sau užduoti:

• Ar dažnai jaučiatės fiziškai ir emociškai išsekę?
• Ar sunku atsipalaiduoti net ir tada, kai atrodytų, turėtumėte ilsėtis?
• Ar jaučiate spaudimą krūtinėje, galvos skausmą, nugaros įtampą?
• Ar pastebite, kad tampate irzlesni, labiau nekantrūs?
• Ar miegas nebesuteikia poilsio jausmo?

Jei į daugumą klausimų atsakėte „taip”, galbūt jūsų kūnas jau siunčia jums signalus. Neignoruokite jų – kreipkitės į gydytoją ir pasitikrinkite kraujospūdį.

Emocinį perdegimą įveikti įmanoma, bet pirmas žingsnis – pripažinti, kad tobulumas nėra verta kaina, jei mokame už jį savo sveikata.

Pasirūpinkite savimi – jūs esate vienintelis žmogus, kuris gyvens su jumis visą gyvenimą. Ir jūsų kūnas – vienintelis, kurį turėsite.