Mano sodyboje pelynai augo prie tvoros jau dvidešimt metų. Kiekvieną rudenį juos nupjaudavau ir išmesdavau kaip nereikalingą piktžolę.
Kol vieną dieną senas pažįstamas onkologas, atėjęs į svečius, sustojo prie tos tvoros ir paklausė: „Ar žinai, ką su šituo daro laboratorijose?”
Jo atsakymas privertė mane pažiūrėti į paprasčiausią augalą visiškai kitomis akimis.
Junginys, kuris domina mokslininkus
Pelynuose yra medžiaga, vadinama artemisininu. Pasaulyje ji žinoma kaip vaistas nuo maliarijos – už šį atradimą kinų mokslininkė gavo Nobelio premiją.
Bet pastaraisiais metais tyrėjai pradėjo domėtis kitu dalyku: kaip artemisininas veikia vėžio ląsteles.
„Laboratorijose jis parodė poveikį maždaug šešiolikai skirtingų vėžio tipų,” – paaiškino onkologas. – „Plaučių, krūties, prostatos, net kai kurių leukemijos formų.”
Mechanizmas įdomus: vėžio ląstelės kaupia daug geležies – joms jos reikia greitam dalijimuisi. Artemisininas reaguoja su ta geležimi ir sukuria junginius, kurie pažeidžia ląstelę iš vidaus.
Kodėl tai dar nėra vaistas
Onkologas iškart perspėjo: „Laboratorija – ne žmogus. Tai, kas veikia mėgintuvėlyje, nebūtinai veiks organizme.”
Ir jis teisus. Tarp laboratorinių rezultatų ir tikro gydymo – milžiniškas atstumas.
Kol kas nežinoma optimali dozė žmonėms. Neaišku, kaip artemisininas sąveikauja su kitais vaistais. Nėra ilgalaikių saugumo tyrimų.
Šiuo metu vyksta kelios I ir II fazės klinikinės studijos. Tyrėjai bando išsiaiškinti, ar tai, kas žada laboratorijoje, pasitvirtins realiuose pacientuose.
„Gali praeiti dešimt metų, kol turėsime aiškų atsakymą,” – pripažino onkologas.
Ką žmonės daro dabar – ir ko nedaryti
Nepaisant to, kad klinikinis patvirtinimas dar toli, kai kurie žmonės jau naudoja pelynų arbatą kaip papildomą priemonę.
Onkologas paaiškino saugaus vartojimo ribas: „Vienas arbatinis šaukštelis džiovintų lapų 250 mililitrų verdančio vandens, užplikyta 10 minučių. Trumpi kursai – 5–10 dienų, paskui pertrauka.”
Ko niekada nedaryti: nekeisti pelynų arbatos į įprastą gydymą. Negalvoti, kad tai stebuklas, kuris išgydys be gydytojų pagalbos. Nevartoti nuolat be priežiūros.
„Pelynai gali būti papildoma priemonė, bet niekada – pagrindinė,” – pabrėžė jis. – „Ir visada – tik pasitarus su savo gydytoju.”
Kas vyksta tyrimuose šiandien
Šiuo metu pasaulyje vyksta kelios klinikinės studijos, tiriančios artemisinino poveikį.
Mokslininkai tiria, kaip jis veikia kartu su standartine chemoterapija. Ar sustiprina efektą? Ar sumažina šalutinius poveikius? Ar padeda tiems pacientams, kuriems įprasti vaistai nebeveikia?
Kol kas rezultatai – preliminarūs. Bet pats faktas, kad rimti onkologijos centrai skiria tam resursus, rodo, jog potencialas yra.
„Medicina juda lėtai, bet kruopščiai,” – sakė onkologas. – „Geriau palaukti dešimt metų ir turėti patikimą atsakymą, nei skubėti ir apsirikti.”
Dabar į tuos pelynus žiūriu kitaip
Po to pokalbio pelynų prie tvoros nebeišmetau. Džiovinu, laikau – ne kaip vaistą, o kaip priminimą.
Priminimą, kad gamta kartais slepia dalykus, kurių mes dar nesuprantame. Ir kad mokslas, nors lėtas, pamažu tuos dalykus atskleidžia.
Ar pelynai taps vėžio gydymo dalimi? Gal taip, gal ne. Bet vien tai, kad paprasta piktžolė domina geriausius pasaulio onkologus – jau savaime įdomu.
