Kiekvieną pavasarį tas pats vaizdas – po genėjimo pelargonijos stovi liūdnos, plikutės, ir atrodo, kad niekada nebeatgis. Laukdavau mėnesį, kartais ilgiau. Kol kaimynė, auginanti pelargonijas trisdešimt metų, pamatė mano kantrybę ir pasakė: „Ko lauki? Duok joms valgyti.”
Trys elementai, kurie viską pagreitina
Pasirodė, kad po genėjimo pelargonijai reikia trijų dalykų: azoto, kalcio ir magnio. Kiekvienas atlieka savo funkciją.
„Azotas – naujiems ūgliams ir lapams,” paaiškino kaimynė. „Kalcis – ląstelių struktūrai. Magnis – chlorofilui, kad lapai būtų žali ir stiprūs.”
Vyras paklausė: „Tai reikia trijų skirtingų trąšų?” „Ne,” atsakiau. „Vienos subalansuotos – ketvirtadalis arbatinio šaukštelio.”
Arba galima naudoti kalcio nitratą ir magnio sulfatą atskirai – kas ką turi.
Kaip teisingai paruošti ir panaudoti
Receptas paprastas: ketvirtadalį arbatinio šaukštelio trąšų ištirpinkite šiltame vandenyje. Svarbu – pirmiausia šiltas vanduo, kad viskas ištirptų, tada pilkite į pilną kiekį.
Purškite ant lapų, ypač jaunų. Būtent per lapus maistinės medžiagos įsisavina greičiausiai.
„Aš purškiu ryte arba vakare,” pasidalino kaimynė. „Niekada per patį vidurdienį – gali nudeginti lapus.”
Jei naudojate kalcio nitratą ir magnio sulfatą atskirai – pirmiausia kalcį, po kelių dienų – magnį. Taip jie nekonkuruoja tarpusavyje.
Kada tręšti – laikas yra viskas
Geriausia – kai tik pamatote pirmus naujus lapelius po genėjimo. Tai ženklas, kad augalas pasiruošęs augti ir jam reikia maisto.
Per anksti – dar negali įsisavinti. Per vėlai – jau praleistas greičiausio augimo langas.
„Aš tręšiu du kartus,” pasakė kaimynė. „Pirmą kartą – kai pamatu naujus lapelius. Antrą – po savaitės. Ir viskas.”
Dvi dozės po ketvirtadalį šaukštelio – ir pelargonija atgimsta akivaizdžiai greičiau nei be jokių trąšų.
Ką pamatysite po savaitės
Per septynias dešimt dienų – pirmi matomi rezultatai. Lapai pradeda dygti greičiau, stiebai storėja, spalva darosi ryškesnė.
„Prieš tręšimą laukdavau mėnesį, kol atrodys normaliai,” prisipažinau kaimynei. „Dabar – savaitę.”
Ji nusišypsojo: „Todėl ir sakau – duok joms valgyti. Jos nenori badauti.”
Magnis ypač matomas – lapai tampa tamsesnės žalios spalvos, gyvybingesni. Kalcis – stipresni stiebai, kurie nesilanksto. Azotas – daugiau naujų ūglių iš kiekvieno mazgo.
Po dviejų savaičių pelargonija atrodo taip, lyg nebūtų buvusi genėta. Pilna lapų, kompaktiška, pasiruošusi žydėti.
Ko reikia ir ko nereikia
Reikia: subalansuotų trąšų arba kalcio nitrato ir magnio sulfato. Šilto vandens tirpinimui. Purkštuvo lapams.
Nereikia: didelių dozių. Per daug – blogiau nei per mažai. Ketvirtadalis šaukštelio – optimalu.
Kaimynė pridūrė: „Ir nelaistykit iškart po purškimo. Tegul įsigeria. Palaukit bent valandą.”
Dabar mano pelargonijos po genėjimo atsigauna per savaitę. Kaimynė buvo teisi – joms tiesiog reikėjo maisto. Ir trupučio žinojimo, kada ir kaip jį duoti.
Kai draugė pamatė mano pelargonijas, paklausė: „Ką tu darai, kad jos tokios?” Papasakojau apie ketvirtadalį šaukštelio. Ji išbandė – ir dabar irgi nebegalvoja, kad pelargonijos sunkiai ataugina. Tiesiog reikia žinoti vieną paprastą triuką.
