Nepaisant to, kad OMAD (angl. One Meal A Day) dieta yra populiari, ji kelia didelį pavojų sveikatai. Moksliniai įrodymai atskleidžia, kad ilgai badaujant kasdien gali sulėtėti medžiagų apykaita, atsirasti mitybos trūkumų ir sutrikti gliukozės reguliavimas. Šis ekstremalus valgymo modelis dažnai neužtikrina pakankamo maistinių medžiagų kiekio vienu prisėdimu ir gali išprovokuoti netvarkingą valgymo elgesį. OMAD ypač pavojingas diabetikams, nėščioms moterims, sportininkams ir asmenims, turintiems valgymo sutrikimų. Supratus visą fiziologinį ir psichologinį poveikį, galima rasti saugesnių alternatyvų sveikata besirūpinantiems žmonėms.
Mokslinė tikrovė, slypinti už OMAD pažadų
Daugybė OMAD (angl. One Meal A Day) mitybos metodo tyrimų atskleidė nevienareikšmiškus mokslinius įrodymus, patvirtinančius išpopuliarėjusią OMAD naudą. Nors šalininkai teigia, kad pagerėja riebalų deginimas ir ilgaamžiškumas, tyrimai rodo galimus medžiagų apykaitos trūkumus.
2020 m. žurnalo „Nutrients” apžvalgoje nustatyta, kad ilgesnis badavimas gali pabloginti gliukozės reguliavimą ir baltymų sintezę. Žurnale „Journal of Nutritional Biochemistry” rašoma apie sumažėjusią termogenezę ir galimą raumenų netekimą taikant griežtus kalorijų ribojimo modelius.
Be to, žurnale „Cell Metabolism” paskelbti moksliniai tyrimai rodo, kad kalorijų paskirstymas per dieną geriau palaiko hormonų pusiausvyrą ir cirkadinio ritmo funkciją nei jų suvartojimas vienu prisėdimu – tai paneigia pagrindinę OMAD prielaidą, kad medžiagų apykaita pagerėja dėl ekstremalaus laiko apribojimo.
Mitybos trūkumai: Kas nutinka, kai visas valgymas suspaudžiamas į vieną prisėdimą
Suspaudus visos dienos maistinių medžiagų poreikį į vieną valgį, kyla didelių sunkumų, susijusių su tinkamu maistinių medžiagų įsisavinimu ir panaudojimu. Virškinimo sistema susiduria su apribojimais apdorodama didelį maisto kiekį vienu metu, todėl sumažėja maistinių medžiagų pasisavinimo efektyvumas.
Mikroelementų įsisavinimas ypač nukenčia OMAD metu. Daugelio vitaminų ir mineralų įsisavinimo ribos yra ribinės, t. y. jų perteklius paprasčiausiai išsiskiria. Norint, kad ląstelės veiktų idealiai, tokių svarbių maistinių medžiagų kaip vitaminas C, B grupės vitaminai ir cinkas reikia pastoviai vartoti visą dieną.
Be to, be reguliaraus aminorūgščių kiekio sutrinka baltymų sintezė raumenims palaikyti. Organizmo fiziologiniai procesai priklauso nuo pastovaus maistinių medžiagų tiekimo, o ne nuo alkio ir bado ciklų.
Ilgalaikio kasdienio badavimo metabolinės pasekmės
Kai organizmas kasdien badauja ilgiau nei 23 valandas, kaip reikalaujama pagal OMAD (angl. One-Meal-A-Day) metodą, atsiranda reikšmingų medžiagų apykaitos pokyčių. Organizmas pereina į taupymo režimą, todėl gali sumažėti bazinė medžiagų apykaita ir sutrikti hormonų pusiausvyra.
Ilgalaikis badavimas gali pabloginti jautrumą insulinui ir gliukozės kiekio reguliavimą, ypač kai po jo seka vienas didelis valgymas, sukeliantis didelius cukraus kiekio kraujyje svyravimus. Tai gali paskatinti padidėjusią kortizolio gamybą, todėl gali sustiprėti reakcija į stresą.
Ilgą laiką praktikuojantiems asmenims dažnai sumažėja energijos sąnaudos, nes organizmas stengiasi išsaugoti išteklius, o tai gali pakenkti svorio valdymo tikslams ir pakenkti idealiai ląstelių funkcijai.
Psichologinis poveikis: kaip OMAD veikia jūsų santykį su maistu
Pritaikius OMAD mitybos modelį dažnai atsiranda trys skirtingi psichologiniai pokyčiai. Pirma, daugelis žmonių nesveikai rūpinasi vieninteliu valgymu, praleidžia valandų valandas planuodami, numatydami ir galimai persivalgydami per tą ribotą laiko tarpą.
Antra, dažnai atsiranda socialinė izoliacija, nes gydytojai vengia į maistą orientuotų susibūrimų, kurie nesiderina su jų valgymo grafiku.
Trečia, OMAD gali skatinti dvilypį mąstymą apie maistą, kai valgymo patirtis vertinama kaip sėkmė arba nesėkmė.
Toks psichologinis poveikis gali sustiprinti netvarkingo valgymo įpročius, o ne ugdyti subalansuotą santykį su mityba, taip pat gali sukelti nerimą, kaltę ir gėdą, kai nukrypstama nuo griežto režimo.
Kas labiausiai pažeidžiamas dėl OMAD rizikos
Gyventojų segmentai, kuriems gresia didžiausia rizika patirti su OMAD susijusių komplikacijų, yra specifinio medicininio ir psichologinio profilio asmenys .
Asmenys, sergantys cukriniu diabetu arba hipoglikemija, ilgai badaudami susiduria su pavojingais cukraus kiekio kraujyje svyravimais. Nėščioms moterims, paaugliams ir senjorams reikalingas pastovus maistinių medžiagų kiekis, kurio OMAD paprastai negali užtikrinti. Asmenims, turintiems valgymo sutrikimų, OMAD gali paskatinti nesveikus įpročius ir įkyrų elgesį su maistu.
Sportininkams ir fiziškai aktyviems žmonėms reikia reguliariai maitintis visą dieną, kad išlaikytų darbingumą ir atsigautų. Asmenys, vartojantys vaistus, dėl kurių reikia įsisavinti maistą, arba sergantys virškinamojo trakto ligomis, gali patirti nepageidaujamą poveikį, kai valgoma tik vieną kartą per dieną.
Sveikesnės ekstremalaus valgymo alternatyvos
Keletas įrodymais pagrįstų mitybos metodų suteikia maistinės naudos be galimos rizikos, susijusios su vieno valgymo per dieną (OMAD) protokolais. Laiko apribotas valgymas per 8-10 val. išlaiko medžiagų apykaitos naudą ir kartu užtikrina tinkamą maistinių medžiagų suvartojimą.
Viduržemio jūros regiono dieta pabrėžia sveiką maistą, sveikus riebalus ir subalansuotą mitybą, o jos veiksmingumas patvirtintas nuosekliais įrodymais.
Pertraukiamo badavimo variantai, pavyzdžiui, „5:2” (kalorijų ribojimas dvi dienas per savaitę ne iš eilės), suteikia naudos medžiagų apykaitai be ilgesnių badavimo laikotarpių. DASH dieta, skirta kovai su hipertenzija, siūlo kitą struktūrizuotą, bet tvarią sistemą.
Šios alternatyvos padeda reguliuoti svorį ir stiprinti sveikatą be kraštutinių apribojimų, kurie gali sukelti netvarkingą mitybą ar mitybos trūkumus.
