Ar ir jūs kartais nupjaunate supelėjusią vaisiaus dalį ir suvalgote likusią? Daugelis mūsų tai daro, manydami, kad taip išvengiame išmetimo ir sutaupome pinigų. Tačiau naujausios mokslininkų įžvalgos atskleidžia, kad šis įprastas namų ruošos triukas gali kelti rimtą pavojų jūsų sveikatai. Sužinokite, kodėl pelėsis yra pavojingesnis nei manėte ir kada vaisius tikrai reikėtų išmesti.

Paslėptas pavojus: Ką iš tikrųjų matote, kai pastebite pelėsį ant vaisiaus?

Tai, ką matote kaip mažą, pūkuotą pelėsio dėmelę, iš tikrųjų yra tik ledkalnio viršūnė. Štai ką būtina žinoti:

Pelėsis – tai ne tik tai, ką matote. Matoma pelėsio dalis yra tik grybų kolonijos paviršius. Po juo ir aplink jį vyksta daug daugiau:

• Mikroskopinės grybo gijos, vadinamos hifomis, įsiskverbia giliai į vaisiaus minkštimą, gerokai už matomos pelėsio ribų
• Šios hifos gali prasiskverbti net keliais centimetrais giliau nei matoma pelėsio dėmė
• Pelėsiai išskiria tirpius mikotoksinus – nuodingus junginius, kurie pasklinda po visą vaisių

Kodėl tai pavojinga? Mikotoksinai yra vieni stipriausių gamtoje randamų toksinų, kurie:

• Gali sukelti virškinimo sutrikimus, alerginius atsakus ir galvos skausmus
• Kai kurie mikotoksinai siejami su vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis
• Išlieka audiniuose net po virimo ar šaldymo

Ką sako autoritetai? JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) bei Žemės ūkio departamentas (USDA) rekomenduoja išmesti bet kokius vaisius, ant kurių matomas pelėsis, o ne bandyti juos išgelbėti.

Nematomos NUODINGOS medžiagos jūsų maiste: Ką turite žinoti apie mikotoksinus

Mikotoksinai susidaro pelėsiams augant ant maisto produktų. Štai kodėl jie kelia tokį nerimą:

Kaip susidaro mikotoksinai?

• Jie yra antriniai pelėsinių grybų metabolitai, kuriuos grybai gamina kai kuriomis aplinkos sąlygomis
• Didelė drėgmė, šiluma, vabzdžių pažeidimai – visa tai skatina mikotoksinų gamybą
• Skirtingos pelėsių rūšys gamina skirtingus mikotoksinus: aflatoksinus, ochratoksiną A, patuliną ir kitus

Kodėl jie tokie pavojingi?

• Atsparūs karščiui: Dauguma mikotoksinų išlieka net po virimo ar kepimo
• Plačiai pasiskirsto: Gali pasklisti po visą vaisių, toli už matomos pelėsio kolonijos
• Kaupiamasis poveikis: Jų žala gali kauptis laikui bėgant, sukeldama lėtines ligas
• Sunku aptikti: Neturi ryškaus skonio ar kvapo, todėl negalite jų pastebėti ragaudami

Įdomus faktas: Kai kurie mikotoksinai yra tūkstančius kartų toksiškesni nei pestcidai ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų net labai mažomis dozėmis.

NIEKADA nevalgykite šių 5 vaisių, jei ant jų yra pelėsis – net jei nupjovėte pažeistą dalį!

Visus vaisius ir daržoves galima suskirstyti į didesnės ir mažesnės rizikos kategorijas, priklausomai nuo jų struktūros ir savybių. Štai 5 vaisių tipai, kurių NIEKADA negalima vartoti pastebėjus pelėsį, net jei nupjaunate pažeistą dalį:

1. Visos uogos

Braškės, avietės, mėlynės, gervuogės ir visos kitos uogos turi minkštą, porėtą struktūrą, kuri yra ideali terpė pelėsiams ir mikotoksinams plisti. Jei ant vienos uogos matote pelėsį, išmeskite VISĄ pakuotę.

2. Minkšti vaisiai

Būtinai išmeskite šiuos vaisius pastebėję bet kokius pelėsio požymius:

• Persikai ir nektarinai
• Slyvos
• Abrikosai
• Figos
• Vynuogės

Šie vaisiai turi daug drėgmės ir minkštą struktūrą, todėl pelėsis juose plinta itin greitai ir giliai.

3. Pomidorai

Nors techniškai jie yra daržovės, pomidorai yra labai jautrūs pelėsiams. Jų drėgna, porėta struktūra yra puiki terpė mikotoksinams plisti. Jei ant pomidoro matote pelėsį, išmeskite jį nedelsiant.

4. Supjaustyti melionai ir arbūzai

Nors sveikų melionų ir arbūzų žievelė yra gana atspari, supjaustyti jie tampa puikia terpe pelėsiui vystytis. Jų didelis drėgmės kiekis ir aukštas cukraus kiekis yra idealios sąlygos pelėsiams augti.

5. Džiovinti vaisiai ir riešutai

Džiovinti vaisiai ir riešutai gali atrodyti sausi, tačiau jie vis tiek turi pakankamai drėgmės pelėsiams augti. Kadangi jie yra koncentruoti, juose gali susidaryti ypač didelė mikotoksinų koncentracija.

Išimtis taisyklei: 3 vaisiai, kuriuos KARTAIS galima išgelbėti nuo pelėsio – bet ar verta rizikuoti?

Yra keletas vaisių rūšių, kuriuos kartais galima išgelbėti, jei pelėsis yra tik nedideliame paviršiaus plote ir vaisiai yra kieti bei sveiki. Tačiau atminkite – visada yra rizika, ir saugiausia visada yra išmesti bet kokius pelėsiu užkrėstus vaisius.

Kieti vaisiai, kuriuos galima bandyti išgelbėti:

• Obuoliai ir kriaušės: Kieta struktūra gali sulėtinti pelėsio plitimą, bet tik jei jie yra visiškai sveiki ir tvirti
• Nepjaustyti citrusiniai vaisiai: Storaodžiai citrusiniai kaip apelsinai ar greipfrutai turi natūralų barjerą, tačiau tik jei oda nėra pažeista
• Kieti daržovių vaisiai: Moliūgai ir kieti cukinijos su nepažeista oda

SVARBU! Jei bandote išgelbėti šiuos vaisius, visada nupjaukite paveiktą dalį su LABAI didele atsarga:

• Nupjaukite bent 2,5 cm aplink matomą pelėsio dėmę VISOMIS kryptimis
• Naudokite švarų peilį ir stenkitės neliesti pelėsiu užterštos dalies
• Plaukite rankas ir peilį po nupjovimo
• Likusį vaisių suvartokite iškart, nelaikykite jo

5 mirtingi mitai apie pelėsį ant maisto, kuriais daugelis vis dar tiki

Yra daug paplitusių mitų apie pelėsį ant vaisių, kurie gali būti pavojingi jūsų sveikatai. Štai penki populiariausi mitai ir kodėl jie klaidingi:

Mitas #1: „Jei nupjauni pelėsį, likęs vaisius yra saugus valgyti”

Tiesa: Kaip jau aptarėme, pelėsio hifos ir mikotoksinai dažnai prasiskverbia daug giliau nei matoma pelėsio dalis. Nupjovus matomą dalį, dažnai dar lieka nematomų, bet pavojingų medžiagų.

Mitas #2: „Virimas ar šaldymas sunaikina pelėsį ir jo toksinus”

Tiesa: Dauguma mikotoksinų yra termiškai stabilūs ir gali išgyventi net aukštoje temperatūroje. Šaldymas tiesiog sulėtina pelėsių augimą, bet nenužudo jų ir nepašalina jau susidariusių toksinų.

Mitas #3: „Jei pelėsis atrodo natūraliai, kaip mėlynasis sūrio, jis yra saugus”

Tiesa: Sūrių pramonėje naudojami specialūs, kontroliuojami pelėsių štamai, kurie auginami steriliai. Spontaniškai ant maisto atsiradęs pelėsis gali būti bet kurios rūšies, įskaitant tuos, kurie gamina pavojingus toksinus.

Mitas #4: „Stiprus actas nužudo pelėsį”

Tiesa: Nors actas gali nužudyti kai kuriuos paviršinius pelėsius, jis nepasiekia giliau įsiskverbusių hifų ir nepašalina jau susidariusių mikotoksinų.

Mitas #5: „Sveikiems žmonėms nedidelis pelėsio kiekis nekenkia”

Tiesa: Nors sveikų žmonių organizmas gali įveikti nedidelius kiekius kai kurių pelėsių, mikotoksinai gali kauptis organizme laikui bėgant. Be to, kai kurie mikotoksinai yra ypač toksiški net mažomis dozėmis, o kai kurie yra siejami su vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis.

Kaip apsisaugoti nuo pelėsių keliamos rizikos

Vietoj bandymų išgelbėti supelėjusius vaisius, geriau iš anksto pasirūpinti tinkamu vaisių laikymu ir priežiūra. Štai keletas patarimų, kaip išvengti pelėsių:

1. Tinkamas vaisių pasirinkimas ir laikymas

• Pirkimo metu: Atidžiai apžiūrėkite vaisius, ar nėra įspaudimų, minkštų vietų ar bet kokių pelėsio ženklų
• Laikymas šaldytuve: Daugumą greitai gendančių vaisių laikykite šaldytuve
• Atskirkite: Laikykite vaisius atskirai nuo daržovių, nes vaisiai išskiria etilenio dujas, kurios skatina kitų produktų nokimą
• Patikrinkite reguliariai: Dažnai tikrinkite vaisius ir pašalinkite pradedančius gesti

2. Tinkama higiena namuose

• Reguliariai valykite: Dažnai plaukite vaisių krepšius, šaldytuvo stalčius ir kitas vietas, kur laikote vaisius
• Kontroliuokite drėgmę: Namų drėgmės lygis neturėtų viršyti 60%, nes didesnė drėgmė skatina pelėsių augimą
• Naudokite specialius konteinerius: Laikykite vaisius specialiuose konteineriuose, kurie palaiko tinkamą drėgmės lygį

3. Ką daryti, jei suvalgėte pelėsių paveiktą vaisių?

Jei netyčia suvalgėte vaisių, ant kurio galėjo būti pelėsio, paprastai nėra pagrindo panikuoti. Didžiajai daliai sveikų suaugusiųjų vienkartinis nedidelio kiekio pelėsių ar mikotoksinų suvartojimas nesukels rimtų sveikatos problemų.

Tačiau atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:

• Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas
• Alerginės reakcijos (bėrimas, niežėjimas, kvėpavimo sunkumai)
• Galvos skausmas ar svaigimas

Jei pastebėjote šiuos simptomus po pelėsiu užteršto maisto suvartojimo, susisiekite su gydytoju, ypač jei simptomai nepraeina arba yra stiprūs.

DĖMESIO! Šiems žmonėms pelėsis gali būti YPAČ pavojingas – ar priklausote rizikos grupei?

Kai kuriems žmonėms pelėsiai ir mikotoksinai kelia didesnę riziką nei kitiems:

• Kūdikiai ir maži vaikai: Jų imuninė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi
• Senyvo amžiaus žmonės: Jų imuninė sistema gali būti susilpnėjusi
• Nėščios moterys: Kai kurie mikotoksinai gali kelti riziką vaisiaus vystymuisi
• Žmonės su susilpnėjusia imunine sistema: Sergantys AIDS, vėžiu ar vartojantys imunosupresinius vaistus
• Alergiški pelėsiams: Jie gali patirti stipresnes reakcijas

Šioms grupėms ypač svarbu laikytis griežtų saugumo gairių ir visada išmesti bet kokius vaisius, ant kurių matomas pelėsis.

Kaip teisingai išmesti pelėsiu užterštus vaisius

Gali kilti pagunda tiesiog išmesti pelėsiu apaugusį vaisių į šiukšliadėžę, tačiau yra geresni būdai:

• Kompostavimas: Jei turite kompostą, geriausia ten dėti pelėsiu apaugusius vaisius. Natūralūs mikroorganizmai komposte padės suskaidyti pelėsius ir mikotoksinus
• Sandariai įvyniokite: Jei išmetate į šiukšliadėžę, pirma įvyniokite į popierių ar įdėkite į atskirą maišelį, kad pelėsio sporos nepasklistų
• Neplaukite į kanalizaciją: Nerekomenduojama plauti pelėsių į kriauklę ar tualetą, nes tai gali užteršti vandens sistemas

Geriau išvengti nei gailėtis: Sveikatos eksperto patarimas

Dr. Jonas Valaitis, Lietuvos mitybos specialistų asociacijos narys, pataria: „Pelėsiai – tai gamtos įspėjamasis ženklas. Jie mums praneša, kad maistas jau nėra saugus vartoti. Įsiklausykite į šį ženklą ir geriau išmeskite abejotiną vaisių, nei rizikuokite sveikata. Ypač svarbu saugoti vaikus ir vyresnio amžiaus žmones nuo pelėsiais užteršto maisto.”

Taupymas keliais centais išsaugant supelėjusį vaisių nėra vertas potencialios rizikos sveikatai. Saugiausias ir išmintingiausias sprendimas visada yra išmesti bet kokį maistą, ant kurio matote pelėsį.

Ar jūs nupjaunate pelėsį nuo vaisių? Ar po šio straipsnio persigalvosite? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!