Dar visai neseniai Lietuvos miškus dengė žiemos apklotas, tačiau gamta nesnaudžia – 2025-ųjų pavasaris atneša ankstyvųjų grybų dygimo sezoną. Mikologai patvirtina – šis pavasaris ypatingas, nes dėl klimato pokyčių ir šiltesnės žiemos kai kurie grybai pasirodė anksčiau nei įprastai. Keliaudami per Lietuvos miškus gegužės pabaigoje, atrasite tikrą pavasarinių grybų įvairovę. Kas jie tokie ir kaip juos atpažinti? Leiskitės į pažintinę kelionę po paslaptingą pavasario grybų pasaulį!
Briedžiukai – pavasario delikatesai
Vieni pirmųjų ir grybautojai itin vertinamų pavasarinių grybų – briedžiukai (Morchella). Šie unikalios išvaizdos grybai su korėtomis kepurėlėmis jau pasirodė Lietuvos miškuose! Tradiciškai briedžiukai pradeda dygti balandžio pabaigoje, bet 2025-aisiais jų sezonas prasitęsė ir gegužės pabaigoje dar galima aptikti šių vertingų grybų.
„Briedžiukai – skanūs grybai, ypač pavasarį, kai dar nėra tiek daug grybų”, – pastebi gamtininkas Almantas Kulbis. Jis priduria, kad Vakarų Europoje briedžiukų sezonas – itin laukiamas, o pirmieji grybai kai kada pardavinėjami labai didelėmis kainomis. Lietuvoje šių grybų populiarumas taip pat auga, o tai rodo ir padidėjęs jų rinkėjų skaičius miškuose.
Briedžiukus galima atpažinti iš korėtos kepurėlės, kuri primena kempinę ar bičių korį. Kepurėlės spalva varijuoja nuo šviesiai rudos iki beveik juodos. Kotas baltas arba šviesiai rusvas, kuris laikui bėgant gali pagelsti. Svarbu briedžiukų nesupainioti su bobausiais – pastarieji, nors išoriškai panašūs, reikalauja atidaus terminio apdorojimo dėl juose esančių toksinų.
Briedžiukų ieškokite lapuočių ir mišriuose miškuose, ypač netoli drebulių, alksnių ir uosių. Jie mėgsta drėgnas, šiltas ir saulėtas vietas – dažnai auga pamiškėse, pakraščiuose, prie takų. Netgi miestų parkuose ar soduose po vaismedžiais galima aptikti šių vertingų grybų.
Bobausiai – kontroversiškas pavasario gėris
Kita grybų rūšis, kurią jau galima aptikti Lietuvos miškuose – bobausiai (Gyromitra). Šie į smegenis panašūs grybai kelia nemažai diskusijų tarp grybautojų dėl jų vartojimo saugumo. Valgomojo bobausio (Gyromitra esculenta) kepurėlė pasižymi nereguliariu raukšlėtu paviršiumi, primenančiu žmogaus smegenis, o spalva varijuoja nuo raudonai rudos iki tamsiai rudos.
Svarbu žinoti, kad bobausiai švieži yra toksiški dėl juose esančios giroromitino, kuris gali sukelti rimtą apsinuodijimą. Tačiau tinkamai termiškai apdorojus – kelis kartus nuvirus ir nupilus vandenį – daugelis grybautojų juos vartoja be pasekmių.
„Bobausiai yra nuodingi, tačiau termiškai apdorojus, juos gali valgyti dauguma žmonių. Sakau dauguma, nes bobausių nerekomenduojama valgyti tiems, kurie turi polinkį į alergiją”, – įspėja mikologė dr. Jurga Motiejūnaitė.
Šių grybų ieškokite spygliuočių, ypač pušynų, smėlingose vietose. Jie dygsta nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos, o ypač gausiai – po šiltų lietų, kai dirvožemis įšyla.
Avižėlės (pavasarinės balteklės) – pavasario perlas
Trečioji pavasarinių grybų rūšis, kurią jau aktyviai renka Lietuvos grybautojai – avižėlės, dar vadinamos gegužiukais ar mojaus grybais (Calocybe gambosa). Jų tikrasis pavadinimas – pavasarinė balteklė. Šie grybai yra itin vertinami dėl savo mėsingumo ir skonio.
„Avižėlės turi savo nepakartojamą kvapą – labai kvepia, vos sujudini. Tai yra lyg šviežių agurkų, miltų, švelnus ir labai malonus kvapas”, – dalijasi patirtimi grybautoja Valda Petrauskaitė-Šlamiškienė. Ji pastebi, kad avižėlių galima rasti gana gausiai: „Auga jie tiltais, kartais iš vieno tilto gali prisirinkti pusę kibirėlio.”
Avižėlės – tai balti, tankūs grybai su storu kotu ir gana mėsinga kepurėle, kurios skersmuo siekia 4-10 cm. Jie auga lapuočių miškuose, ypač pamiškėse ir pakraščiuose, kur gausu ievų, alksnių, lazdynų. Mėgsta šviesesnes vietas ir dažnai auga grupėmis, vadinamais „tiltais”.
Avižėles taip pat būtina termiškai apdoroti, nors jos nėra tokios pavojingos kaip bobausiai. Tačiau svarbu nepervirti – pakanka 10 minučių virimo, nes per ilgai kaitinamos jos tampa guminės konsistencijos.
Kiti pavasariniai grybų radiniai
Be minėtų grybų, atidūs grybautojai gegužės pabaigoje gali aptikti ir kitų vertingų radinių:
- Valgomosios plempės (Calocybe gambosa) – balti, tankūs grybai, dygstantys pavasarį lapuočių miškuose.
- Pušiniai ir valgomieji tampriukai (Strobilurus tenacellus ir Strobilurus esculentus) – smulkūs, bet skanūs grybai, dygstantys ant pušų kankorėžių.
- Pavasariniai baltikai (Tricholoma gambosum) – balti, tvirti grybai, primenantys baltikus, bet dygstantys pavasarį.
- Ankstyvosios ir pavasarinės tauriabudės (Clitocybe incilis ir C. sinopica) – įdomios išvaizdos grybai su įdubusia kepurėle.
Mikologai pastebi, kad kai kurie vasaros grybai, tokie kaip lepšės (Leccinum scabrum), taip pat gali pasirodyti gegužės pabaigoje, ypač šiltose pietinėse miško dalyse. Tai rodo, kad tradicinis grybų sezonų kalendorius keičiasi dėl klimato kaitos.
Patarimai pavasario grybautojams
Renkant pavasarinius grybus, svarbu laikytis keleto taisyklių:
- Rinkite tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate. Jei abejojate, geriau grybo neimkite arba konsultuokitės su patyrusiais grybautojais.
- Tinkamai paruoškite. Pavasariniai grybai, ypač bobausiai, reikalauja atidaus terminio apdorojimo.
- Venkite užterštų vietų. Nerinkite grybų prie kelių, pramoninių zonų ar intensyviai ūkininkaujamų laukų.
- Palikite grybieną. Grybus nupjaukite peiliu, o ne išraukite su visa grybiena, kad kitais metais vėl galėtumėte džiaugtis gausiu derliumi.
- Tausokite gamtą. Nepalikite šiukšlių, nekapsykite miško paklotės ir samanų.
Miškų būklė 2025-ųjų pavasarį
Lietuvos miškininkai pastebi, kad 2025-ųjų pavasaris buvo palankus ne tik grybams, bet ir visai miško ekosistemai. Po gana drėgnos žiemos miškų dirvožemis išlaikė pakankamai drėgmės, kas ypač svarbu ankstyvųjų grybų dygimui.
Tačiau specialistai taip pat atkreipia dėmesį į klimato kaitos poveikį: „Įprastai daugiausiai grybų turėtų būti rugsėjo pirmojoje pusėje, tačiau dabar dėl klimato kaitos orai darosi nepastovūs, todėl sunku ką nors prognozuoti”, – teigia mikologai.
Lietuvos miškų būklė kelia ir tam tikrų iššūkių – didžiausia grėsme grybams įvardijami kertami miškai. Tad saugokime šį unikalų gamtos turtą, kad ir ateities kartos galėtų džiaugtis mūsų miškų gėrybėmis.
Žvilgsnis į priekį: ką žada vasaros sezonas?
Pavasariniams grybams užleidžiant vietą, grybautojai jau pradeda laukti vasaros sezono, kuris, anot prognozių, šiais metais turėtų būti gausus. Vasarinis grybų sezonas prasideda birželio mėnesio antroje pusėje ir tęsiasi iki rugpjūčio vidurio.
Šiuo metu galima tikėtis valgomųjų voveraičių (Cantharellus cibarius), kurios pradeda dygti birželio pabaigoje ir yra vienos populiariausių vasaros grybų. Taip pat atsiras ūmėdės, o vėliau ir pirmieji baravykai (Boletus edulis) bei kazlėkai (Suillus).
Prieš vasaros pradžią, nepraleiskite progos pažinti pavasarinius miško turtus. Jie ne tik skanūs, bet ir itin naudingi mūsų organizmui, turtingi baltymais, vitaminais ir mineralais. Tačiau atminkite – atsakingas grybavimas yra svarbiausias!
Redakcijos pastaba: Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra pažintinio pobūdžio. Prieš renkant ir vartojant bet kokius grybus, rekomenduojama konsultuotis su mikologijos specialistais. Redakcija neprisiima atsakomybės už neteisingą grybų identifikavimą ir galimas pasekmes.
