Krienai – tai ne tik aitrus prieskonis prie mėsos ar žuvies. Ši sena lietuvių daržovė pavasarį virsta galingu organizmo atnaujinimo įrankiu. Tradicinėje liaudies medicinoje ir šiuolaikinėje mitybos praktikoje krienai vis dažniau įvardijami kaip viena veiksmingiausių natūralių priemonių kvėpavimo takams, virškinimui ir imunitetui stiprinti. Ir vis dėlto, ar žinojote, kad būtent pavasarį iškasti krienai turi stipriausią gydomąjį poveikį?
Kodėl pavasariniai krienai laikomi „stipresniais“?
Krienų šaknis kaupia veikliąsias medžiagas visą žiemą. Kai tik ištirpsta sniegas ir žemė pradeda atitirpti, augalas pabunda, o jo energija telkiasi į stiebų ir lapų atželdinimą. Tuo metu šaknys būna maksimaliai prisotintos fermentų, eterinių aliejų ir fitocheminių junginių. Mokslininkai teigia, kad šiuo laikotarpiu krienų sudėtyje ypač gausu:
Gliukozinolatų – augalinių junginių, kurie virsta antibakteriniais ir priešvirusiniais izotiocianatais.
Fitoncidų – natūralių junginių, naikina bakterijas, virusus, net grybelius.
Peroksidazių – fermentų, padedančių skaidyti kenksmingas molekules organizme.
Tai reiškia, kad kovo–balandžio mėnesiais iškasti krienai ne tik aštrūs – jie veikia kaip natūralus organizmo „dezinfekatorius“.
Kaip krienai veikia mūsų organizmą?
Krienai pasižymi labai plačiu poveikiu, kuris apima kelias organizmo sistemas vienu metu:
1. Kvėpavimo takų valymas
Krienai stimuliuoja nosies gleivinę, skatina gleivių pasišalinimą, todėl padeda esant sinusitui, peršalimui, net chroniškam slogos pojūčiui. Jų fitoncidai pasižymi antivirusiniu poveikiu, o inhaliacijos su krienų ekstraktu naudojamos liaudies medicinoje iki šiol.
2020 m. Vokietijos fitoterapijos tyrimas parodė, kad krienų ekstraktas sumažino nosiaryklės uždegimo simptomus 62 proc. tiriamųjų vos per 5 dienas.
2. Virškinimo sistemos stimuliavimas
Krienai skatina seilių ir virškinimo fermentų išsiskyrimą, todėl pagerina maisto skaidymą. Taip pat jų antibakterinės savybės padeda subalansuoti žarnyno mikroflorą ir sumažinti patogeninių bakterijų augimą.
Dėl šių savybių jie rekomenduojami esant vangiam virškinimui ar po sunkesnių šventinių valgių.
3. Kepenų ir inkstų funkcijos palaikymas
Nors tai mažiau žinomas poveikis, krienuose esančios sieros jungtys aktyvina kepenų fermentus, padedančius skaidyti toksinus. Dėl lengvo diuretiko poveikio jie skatina šlapimo išsiskyrimą, o tai svarbu šalinant medžiagų apykaitos produktus.
Kada geriausia kasti ir kaip naudoti?
Krienus rekomenduojama kasti kai žemė pakankamai atitirpusi, bet dar neprasidėjęs aktyvus jų lapų augimas – tai būna kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Tokiu metu šaknys dar „nesuskystėjusios“, lengviau išraunamos ir turtingiausios vertingomis medžiagomis.
Naudojimo formos:
Tarkuotas šviežias krienas – 1–2 šaukšteliai per dieną su medumi arba citrina;
Krienų užpilas su obuoliais – klasikinis imuniteto ir kvėpavimo takų receptas;
Krienų kompresai – naudojami reumato, sąnarių skausmo ar net raumenų įtampai mažinti.
Svarbu: žmonėms su skrandžio opalige, ūmiu gastritu ar labai jautria virškinimo sistema – reikėtų vartoti atsargiai arba pasitarti su gydytoju.
Ką apie krienus sako šiuolaikinė medicina?
Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina tai, ką senoliai žinojo šimtmečiais: krienai yra natūralus antibiotikas, gebantis neutralizuoti įvairius mikroorganizmus, palaikyti virškinimą ir skatinti detoksikaciją.
Europos vaistų agentūra (EMA) 2017 m. įtraukė krienų ekstraktą į sąrašą kaip „tradicinio vartojimo vaistinę medžiagą“ šlapimo takų infekcijoms ir kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Pavasaris – vienintelis metas krienams išnaudoti iki galo
Daugelis šakniavaisių turi sezoninį poveikį, tačiau krienai išsiskiria tuo, kad pavasarį jų cheminė sudėtis būna ne tik stipriausia, bet ir švariausia – be vasaros metu išsiskiriančių rūgščių, kurios gali būti per stiprios jautriems žmonėms.
Jei turi galimybę – pabandyk pats šį sezoną išsikasti krienų. Galbūt tai bus nemalonus darbas (ašaros – beveik garantuotos), bet nauda tavo sveikatai – neįkainojama.
Šaltiniai:
EMA herbal monographs: Armoracia rusticana
Journal of Ethnopharmacology, 2020
Fitoterapia (Elsevier), 2021
