Draugės mama atsikėlė vieną rytą ir pastebėjo, kad kairė koja storesnė nei dešinė. Pagalvojo – per daug vakar vaikščiojo. Atguls, praeis.
Nepraėjo. Po kelių valandų koja paraudo ir pasidarė karšta. Tada paskambino dukrai.
„Mama, kviesk greitąją. Dabar,” pasakė draugė, kuri dirba slaugytoja. „Tai gali būti trombas.”
Po valandos ligoninėje patvirtino: giliųjų venų trombozė. Kraujo krešulys, kuris galėjo atitrūkti ir pasiekti plaučius.
Kodėl viena koja – pavojaus signalas
Kai tįsta abi kojos – dažniausiai nieko baisaus. Karštis, nuovargis, per daug druskos vakarienėje.
Bet kai patinsta tik viena – tai visai kitas reikalas.
„Vienpusis patinimas, ypač su paraudimu, šiluma ir skausmu – klasikiniai giliųjų venų trombozės požymiai,” aiškino gydytoja ligoninėje. „Krešulys blokuoja kraujotaką, skystis kaupiasi audiniuose.”
Draugės mama turėjo visus simptomus: patinimas, paraudimas, koja šilta lyginant su kita. Tik skausmo beveik nejautė – ir tai ją suklaidino.
„Kai kurie pacientai sako, kad koja tiesiog sunki,” tęsė gydytoja. „Ne visada skauda. Bet tai nereiškia, kad saugu.”
Kelios valandos gali lemti viską
Pats didžiausias pavojus – plaučių embolija. Kai krešulio dalis atitrūksta ir keliauja į plaučius.
„Tai viena dažniausių staigios mirties priežasčių,” pasakė gydytoja tiesiai. „Žmogus gali jaustis normaliai, o po kelių valandų – kritinė būklė.”
Simptomai, kurie rodo, kad krešulys jau keliavo: staigus dusulys, aštrus skausmas krūtinėje, kosulys su krauju.
„Jei pajuntate bent vieną iš šių – skambinkite 112 iškart,” pabrėžė gydytoja.
Draugės mamai pasisekė. Krešulys dar nebuvo atitrūkęs. Gavo vaistų, kurie sustabdė jo augimą.
Kas rizikuoja labiausiai
Gydytoja išvardijo rizikos veiksnius:
Amžius virš 40 metų – kraujagyslės praranda elastingumą.
Hormoninės tabletės – keičia kraujo krešėjimą.
Antsvoris – blogina kraujotaką kojose.
Ilgas sėdėjimas – skrydžiai, kelionės autobusu, darbas prie kompiuterio be pertraukų.
Operacijos – ypač klubo ar kelio.
Vėžys – keičia kraujo sudėtį.
„Jei turite kelis veiksnius – būkite ypač atidūs,” patarė gydytoja. „Ir prieš ilgą kelionę pasitarkite su šeimos gydytoju.”
Kaip diagnozuoja
Draugės mamai atliko du tyrimus.
Pirmas – ultragarsas. Užtruko apie penkiolika minučių. Gydytojas spaudė zondą prie kojos ir žiūrėjo, ar vena susispaudžia. Jei nesusispaudžia – ten krešulys.
Antras – D-dimero kraujo tyrimas. Jis rodo, ar organizme vyksta krešėjimo procesai.
Abu tyrimai kartu patvirtino diagnozę. Gydymas prasidėjo tą pačią dieną.
Kaip apsisaugoti
Po tos istorijos draugė pasakė savo mamai keletą taisyklių:
Ilgai sėdint – kas valandą pakelti kojas, pasukioti pėdas, pavaikščioti bent kelias minutes.
Kelionėje – gerti daug vandens, vengti alkoholio, dėvėti kompresines kojines.
Po operacijos – judėti kuo anksčiau, kaip leidžia gydytojas.
Kasdien – stebėti savo kojas. Jei viena atrodo kitaip nei kita, jei jaučiasi sunkesnė ar šiltesnė – neignoruoti.
Ir svarbiausia – neignoruoti keistų simptomų. Geriau kartą per daug paskambinti gydytojui nei vieną kartą per mažai.
Draugės mama dabar sveika. Vartoja kraują skystinančius vaistus ir reguliariai tikrinasi. Bet ta diena pakeitė visą šeimą – dabar visi žino, kad patinusi koja gali būti ne smulkmena, o gyvybės klausimas.
