Naujausi tyrimai atskleidžia netikėtą neurocheminį šuolį mirštančiuose smegenyse. Tyrimai rodo, kad po širdies sustojimo ar ventiliatoriaus pašalinimo smarkiai padidėja serotonino ir dopamino kiekis, be to, pastebimas reikšmingas smegenų aktyvumas. Tyrimuose su žmonėmis buvo aptiktos gama bangos, susijusios su sąmoningu apdorojimu, tam tikrose kognityvinėse srityse, pvz., temporoparietal junction ir temporal lobes. Ši aktyvacija, kurią sukelia deguonies trūkumas, gali paaiškinti artimos mirties patirtis, įskaitant ryškias šviesas ir intensyvias emocijas. Šie atradimai suteikia įdomių įžvalgų apie mūsų paskutinius nervų sistemos veiklos momentus.
Neurotransmiterių antplūdis mirštančiose smegenyse
Keletas novatoriškų tyrimų su gyvūnais atskleidė neįtikėtinus neurocheminius pokyčius, kurie vyksta smegenyse mirties metu. Tyrimai su žiurkėmis parodė dramatiškus neurotransmiterių šuolius po širdies sustojimo, kai serotonino kiekis padidėjo 60 kartų, o dopamino – 40–60 kartų, viršydamas gyvų smegenų lygius.
Šie tyrimai nuosekliai parodė, kad 100 % mirštančių žiurkių smegenų paskutinėmis gyvenimo akimirkomis patenka į hiperaktyvią būseną. Mokslininkai mano, kad šie neurocheminiai šuoliai gali sukelti galingus suvokimo ir emocinius efektus, kurie galbūt paaiškina haliucinacijas ir intensyvias patirtis, apie kurias pasakoja žmonės, išgyvenę artimos mirties situacijas.
Šią neurocheminę reakciją, atrodo, sukelia deguonies trūkumas, sukuriantis trumpą, bet giluminį smegenų veiklos pokyčių laikotarpį.
Nuo žiurkių tyrimų iki žmogaus stebėjimų: gyvenimo pabaigos smegenų veiklos žemėlapis
Nors gyvūnų tyrimai pateikė pirminius įrodymus apie smegenų hiperaktyvumą mirties metu, naujausi tyrimai su žmonėmis atskleidė sudėtingesnius modelius.
2023 m. tyrimas, kurio metu buvo stebimi keturi komos būsenos pacientai po ventiliatoriaus atjungimo, parodė, kad dviem pacientams praėjus kelioms sekundėms po ventiliacijos nutraukimo staiga padidėjo smegenų aktyvumas.
Skirtingai nuo žiurkių, kurių smegenys buvo aktyvios visame plote, žmonės parodė lokalizuotą aktyvumą tam tikrose žievės srityse – daugiausia smegenų skliauto ir pakaušio jungtyje, Wernicke srityje ir abiejuose smegenų skliautuose.
Šios sritys yra susijusios su sąmone, kalbos apdorojimu ir jutiminiais suvokimais.
Mokslininkai kelia hipotezę, kad hipoksija po ventiliatoriaus atjungimo sukelia šią laikina nervų aktyvaciją, kuri galbūt paaiškina artimos mirties patirtis, apie kurias pasakoja širdies sustojimo išgyvenę žmonės.
Netikėtos gama bangos: sąmonės požymiai mirties akivaizdoje?
Galbūt labiausiai stebinantis 2023 m. žmogaus gyvenimo pabaigos smegenų tyrimo rezultatas buvo gama bangų buvimas – greičiausios smegenų svyravimai, susiję su sudėtingu pažinimu.
Šios bangos pasirodė dviem iš keturių pacientų praėjus kelioms sekundėms po ventiliacijos nutraukimo, daugiausia smegenų žievės srityse, susijusiose su sąmone, konkrečiai temporoparietal junction, Wernicke’s area ir abiejų smegenų skiltyse.
Skirtingai nei žiurkių atveju, kai aktyvuojamas visas smegenų plotas, žmonėms aktyvuojamos tik tam tikros sritys, atsakingos už kalbos apdorojimą, jutiminį suvokimą ir sąmonę.
Mokslininkai kelia hipotezę, kad hipoksija sukelia šią nervų aktyvaciją. Šių gama bangų buvimas kelia gilius klausimus apie tai, ar mirties akimirką žmonės patiria reikšmingus kognityvinius procesus.
Pagrindinės smegenų sritys, kurios aktyvuojasi paskutinėmis akimirkomis
Remiantis naujausiais tyrimais apie smegenų veiklą gyvenimo pabaigoje, trys pagrindinės smegenų sritys rodo žymią aktyvaciją gyvenimo pabaigos akimirkomis.
Temporoparietalinė jungtis, esanti užpakalinėje žievėje, tampa labai aktyvi – ši sritis apdoroja sensorinę informaciją ir yra susijusi su sąmone, sapnais ir regimosiomis haliucinacijomis. Tuo pačiu metu padidėja Wernicke’s srities, atsakingos už kalbos apdorojimą ir supratimą, aktyvumas.
Galbūt labiausiai įspūdinga tai, kad dvipusės smegenų skiltys rodo stipriausią aktyvaciją. Skirtingai nei gyvūnų tyrimuose, kuriuose matoma viso smegenų atsako, žmogaus tyrimai rodo, kad ši aktyvacija yra lokalizuota konkrečiose kognityvinėse srityse, o ne pasiskirsčiusi po visą smegenis.
Šis modelis rodo, kad organizuotas nervų sistemos veikimas tęsiasi net ir tada, kai kitos kūno sistemos nustoja veikti.
Hipoksijos priežastis: kaip deguonies trūkumas veikia mirštančius neuroninius grandinius
Supratimas apie smegenų aktyvacijos mirties akimirką mechanizmą prasideda nuo hipoksijos – sisteminio deguonies trūkumo, kuris atsiranda, kai nutraukiamas mechaninis ventiliavimas.
Tyrimai rodo, kad šis deguonies trūkumas yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis mirštančių smegenų nervų veiklos padidėjimą. Per kelias sekundes po ventiliacijos nutraukimo mokslininkai užfiksavo žymų smegenų veiklos padidėjimą, ypač gama bangas, susijusias su sudėtingais pažinimo procesais.
Skirtingai nei laipsniškas išjungimas, smegenys, atrodo, reaguoja į deguonies trūkumą priešingai intuicijai – aktyvumo proveržiu. Ši fiziologinė reakcija gali paaiškinti, kodėl maždaug 20–25 % širdies sustojimo išgyvenusių žmonių praneša apie tokius reiškinius kaip ryškių šviesų matymas – tai galbūt atspindi regos žievės aktyvaciją per šiuos paskutinius nervų veiklos momentus.
Artimos mirties patirtys: subjektyvių ataskaitų ir neurologinių įrodymų koreliacija
Kas sieja subjektyvias artimos mirties patirtis su išmatuojama smegenų veikla? Naujausi tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp aprašytų reiškinių ir specifinių nervų aktyvacijos modelių.
Tyrimai rodo, kad 20–25 % širdies sustojimo išgyvenusių žmonių teigia matę šviesą, o tai rodo regos žievės aktyvumą. Temporoparietalinė jungtis, aktyvuojama mirštančiame smegenyse, yra susijusi su sąmone ir regos haliucinacijomis. Tuo tarpu Wernicke’s srities aktyvacija galėtų paaiškinti NDE klausos komponentus.
2023 m. EEG tyrime buvo nustatyta, kad dviem pacientams iš karto po ventiliacijos nutraukimo pasireiškė gama bangos, susijusios su sudėtingų informacijos apdorojimu. Šios lokalizuotos aktyvacijos su pažinimu susijusiose srityse gali būti intensyvių, emociškai ryškių patirčių, apie kurias pasakoja klinikinės mirties atvejų išgyvenusieji, priežastis.
Ką mokslas atskleidžia apie mūsų paskutinę neuronų simfoniją
Naujausios neurologijos tyrimai mirtį vaizduoja ne kaip staigų pabaigą, bet kaip sudėtingą neuroninį finišą su išskirtiniais smegenų veiklos modeliais. Tyrimai rodo, kad mirimo procese padidėja neurotransmiterių kiekis ir gama bangų aktyvumas.
Žmogaus tyrimai rodo, kad praėjus kelioms sekundėms po ventiliacijos nutraukimo, kritinėse smegenų srityse, ypač temporoparietal junction ir temporal lobes, pasireiškia lokalizuota aktyvacija. Šios sritys valdo sąmonę, suvokimą ir kalbos apdorojimą.
Šis nervų hiperaktyvumas gali paaiškinti artimos mirties patirtis, apie kurias pasakoja širdies sustojimo išgyvenę žmonės, įskaitant gyvenimo apžvalgą ir vizualinius reiškinius, o tai rodo, kad mūsų smegenys sukuria paskutinę, reikšmingą simfoniją net ir tada, kai sistemos nustoja veikti.
