Rudens sezonas neatsiejamas nuo grybavimo. Tačiau tarp visų baravykų ir voveraičių Lietuvos pievose ir pakelėse dažnai nepastebėtas lieka vienas nepelnytai primirštas, bet vertingas grybas – avižėlė, dar vadinama kuokštiniu guoteniu (Lyophyllum decastes). Daug kas ją painioja su kitais valgomo ar net nevalgomais grybais, bet pažinę šią rūšį galite praturtinti savo racioną sveiku, skaniu ir gerai konservuojamu grybų patiekalu.
Kaip atrodo avižėlė?
Avižėlės išsiskiria tuo, kad jos auga tankiais kuokštais – viename guote gali būti dešimtys grybų. Kepurėlės būna šviesiai rusvos, pilkšvos arba net beveik baltos, o jų paviršius – lygus, kartais šiek tiek blizgus. Jaunų grybų kepurės būna išgaubtos, o vėliau išsitiesia.
Koteliai – stori, balti, dažnai suaugę tarpusavyje prie pagrindo, todėl rauti reikia atsargiai. Lakšteliai – šviesūs, pilkšvai balti, tankūs. Kvapas – švelnus, grybinis, be jokio specifinio aitraus kvapo.
Kur jos auga ir kada rinkti?
Šie grybai mėgsta žmonių kaimynystę. Juos galima rasti prie sodybų, daržuose, pakelėse, net greta asfaltuotų takų ar pastatų, dažnai vietose, kur dirva suslėgta arba smėlinga. Tai vienas iš nedaugelio valgomų grybų, kurie visai nesibaido žmogaus veiklos.
Avižėlės dažniausiai dygsta rudenį, nuo rugsėjo vidurio iki vėlyvo spalio, bet šiltais metais gali pasirodyti ir rugpjūtį.
Ar avižėlės tikrai valgomos?
Taip – avižėlė yra valgomas grybas, tačiau dažnai vadovėliuose minima kaip „mažos kulinarinės vertės“. Tai nereiškia, kad ji prasta – tiesiog tekstūra yra kietesnė nei, tarkim, baravyko ar voveraitės, todėl jai reikia ilgesnio apdorojimo. Tinkamai paruoštos avižėlės yra puikios mišrainėms, apkepams, troškiniams, sriuboms ir ypač – konservavimui.
Dėl stiprios struktūros jos neištižta, išlaiko formą, o marinuotos tampa traškios ir kvapnios.
Kuo naudinga sveikatai?
Kaip ir dauguma grybų, avižėlės turi mažai kalorijų, bet pasižymi svarbiais mikroelementais ir skaidulomis. 100 gramų šviežių avižėlių turi apie 20–30 kcal, todėl jos tinka net laikantis dietos.
Avižėlėse yra:
Baltymų – reikalingų raumenų atstatymui ir energijai
Fosforo – kaulų stiprumui
ReklamaKalio – širdies ir kraujagyslių veiklai
Nedaug geležies ir magnio
Skaidulų, kurios gerina virškinimą
Reklama
Tai lengvas, natūralus produktas, kuris gali papildyti sveiką mitybą, ypač vegetarišką ar veganišką.
Kaip jas paruošti?
Prieš gaminant avižėles būtina gerai nuplauti, nes jos dažnai būna žemėtos, su smėlio ar lapų likučiais. Kotelius geriausia patrumpinti, nes jų apatinė dalis būna kiečiausia.
Pagrindiniai paruošimo būdai:
Virimas: virkite 15–20 min. pasūdytame vandenyje. Kai kurie žmonės vandenį keičia du kartus, kad sumažintų kartumą.
Kepimas: po virimo galima kepti su svogūnais, grietinėle ar sviestu.
Marinavimas: labai tinkamos konservuoti – jos lieka traškios ir nesubyra stiklainyje.
ReklamaŠaldymas ar džiovinimas: šviežios avižėlės puikiai tinka ir žiemai kaupti.
Ar galima painioti su nuodingais grybais?
Taip, ir tai yra svarbiausia avižėlių rizika. Nors jos atrodo gana nekaltai, pradedantieji gali jas supainioti su kai kuriais nuodingais grybais, pavyzdžiui:
Baltąja plaušabudė (Clitocybe dealbata) – kuri yra mirtinai nuodinga ir taip pat gali augti prie takų ar pievose
ReklamaPilkąja skydabude (Entoloma spp.) – kai kurios jos rūšys yra nuodingos ir iš pirmo žvilgsnio gali priminti avižėles
Todėl būtina rinkti tik tuos grybus, kuriuos pažįstate šimtu procentų. Jei abejojate – nerizikuokite. Avižėlės turi būdingą kvapą, tankų guotą, tankius lakštelius ir tvirtą tekstūrą, o jų sporų atspaudas paprastai būna baltas.
Kodėl verta rinkti avižėles?
Nors jos nėra tokios populiarios kaip voveraitės ar baravykai, avižėlės turi keletą svarbių pranašumų:
Lengvai randamos net netoli miesto
Daug derliaus vienoje vietoje – vienas kuokštas gali sverti net kilogramą
Tinkamos konservavimui
ReklamaMaistingos ir lengvai virškinamos
Neturi stipraus ar aštraus kvapo, todėl tinka vaikams ar jautriems žmonėms
Jei ieškote kažko naujo šio rudens krepšeliui – avižėlės gali tapti jūsų grybavimo atradimu.
Ar verta rizikuoti?
Tik tada, kai esate tikri, ką renkate. Avižėlė – puikus, pamirštas valgomas grybas, kurį pažinojo dar mūsų seneliai. Tačiau kaip ir visada su laukiniais grybais, saugumas pirmiausia. Niekada nevalgykite nežinomo grybo vien tik todėl, kad „panašus į nuotrauką“.
