Internetas pilnas patarimų: ryte atsikėlę išgerkite stiklinę vandens tuščiu skrandžiu. Tai esą paleidžia medžiagų apykaitą, išvalo toksinus ir padeda numesti svorį. Kai kurie šaltiniai rekomenduoja net litrą prieš pusryčius.
Daugelis taip ir daro – pila stiklinę šalto vandens ir geria. Bet ne visi jaučiasi geriau. Kai kuriems pradeda pūsti pilvą, atsiranda rėmuo arba tiesiog bloga savijauta. Ir jie galvoja: gal kažką darau ne taip?
Pasirodo, problema ne juose. Problema – pernelyg supaprastintuose pataruose.
Kas iš tikrųjų vyksta per naktį
Miegant organizmas praranda šiek tiek skysčių – per kvėpavimą ir prakaitavimą. Vidutiniškai tai sudaro apie 1–2 procentus kūno svorio. Atsikėlus organizmas būna šiek tiek dehidratuotas, todėl stiklinė vandens ryte tikrai prasminga.
Vanduo ryte padeda skystinti koncentruotą šlapimą ir palaiko inkstų darbą. Tai faktas.
Bet štai kas nėra faktas: vanduo ryte nedaro jokios „detoksikacijos”. Organizmas turi kepenis ir inkstus, kurie tuo užsiima visą parą. Stiklinė vandens šio proceso nei pagreitina, nei sustiprina.
Kada vanduo ryte gali pakenkti
Problema kyla tada, kai žmonės išgeria per daug, per greitai arba per šaltą vandenį tuščiu skrandžiu.
Refliukso ir rėmens atveju – staigus skrandžio tūrio padidėjimas gali išprovokuoti rūgšties patekimą į stemplę. Žmonėms su GERD (gastroezofaginio refliukso liga) tai reiškia rytinį rėmenį ir diskomfortą.
Esant jautriam virškinimui – tuščias skrandis, staiga pripildytas vandens, gali reaguoti pūtimu, pilnumo jausmu ar pykinimu. Ypač jei vanduo labai šaltas.
Gastroparezės ar dispepsijos atveju – šios būklės reiškia sulėtėjusį skrandžio išsituštinimą. Vanduo prieš valgį gali sukelti ankstyvą sotumą ir dar labiau sutrikdyti virškinimą.
Mitas apie medžiagų apykaitą
Vienas populiariausių teiginių: vanduo ryte „paleidžia” arba „pagreitina” medžiagų apykaitą. Kas iš tikrųjų sako tyrimai?
Taip, išgėrus apie 500 ml vandens, energijos sąnaudos ramybės būsenoje padidėja maždaug 24–30 procentų. Bet tai trunka tik apie valandą ir sudaro vos kelias dešimtis kilokalorijų – maždaug tiek, kiek yra viename obuolyje.
Ir svarbiausia: šis efektas vyksta bet kuriuo paros metu, ne tik ryte. Nėra jokių įrodymų, kad vanduo tuščiu skrandžiu veiktų kitaip nei vanduo po pusryčių.
Kam reikia būti ypač atsargiems
Kai kurioms žmonių grupėms didelis vandens kiekis ryte gali būti ne tik nenaudingas, bet ir pavojingas:
Inkstų ligomis sergantiems – inkstai gali nesuspėti apdoroti skysčių pertekliaus, kas sukelia patinimus ir elektrolitų disbalansą.
Širdies nepakankamumo atveju – per didelis skysčių kiekis apkrauna širdį ir gali pabloginti būklę.
Vartojantiems diuretikus – staigūs skysčių kiekio pokyčiai gali sukelti hiponatremiją (per mažą natrio kiekį kraujyje) arba galvos svaigimą stojantis.
Turintiems rijimo sutrikimų – dideli gurkšniai didina aspiracijos (patekimo į kvėpavimo takus) riziką.
Kaip gerti teisingai
Jei norite gerti vandenį ryte ir jaučiatės gerai – tęskite. Bet jei kyla diskomfortas, pabandykite šiuos pakeitimus:
Kiekis – 200–300 ml visiškai pakanka. Tai maždaug viena nedidelė stiklinė. Nereikia litrų.
Temperatūra – kambario temperatūros arba drungnas vanduo toleruojamas geriau nei šaltas iš šaldytuvo. Labai šaltas vanduo gali sukelti pilvo spazmą.
Greitis – geriau gurkšnoti per kelias minutes nei išgerti vienu ypu. Skrandis spės prisitaikyti.
Laikas – jei jaučiate diskomfortą tuščiu skrandžiu, palaukite iki lengvo užkandžio ir tik tada gerkite.
Esmė
Vanduo ryte – geras įprotis, jei jis jums tinka. Bet tai nėra stebuklingas ritualas, be kurio organizmas neveiks. Ir tikrai nėra priežasties verstis per galvą, jei po rytinės stiklinės jaučiatės blogiau.
Geriausias hidratacijos rodiklis – ne laikas, o troškulys ir šlapimo spalva. Jei nešviesi geltona – viskas gerai. Klausykite savo kūno, o ne interneto patarimų.
