Kiekvieną naktį tas pats. Trečią valandą pabundu, lyg kas būtų pažadinęs. Gulu ir negaliu užmigti dar valandą ar dvi. Galvojau, kad stresas – daug darbo, rūpesčių. Kol nuėjau pas gydytoją Rimantą dėl nuovargio.
Jis paklausė apie miegą. Papasakojau apie tuos pabudimus trečią valandą. Jis linktelėjo žinodamas: „Tai ne stresas. Arba ne tik stresas. Papasakokite, ką valgote vakarienei ir kada.”
Pažiūrėjau nustebęs. Ką turi bendra maistas su miegu?
Kraujo cukrus – tikrasis kaltininkas
Gydytojas Rimantas paaiškino: „Kai vakare valgote daug angliavandenių – duonos, makaronų, saldumynų – cukrus kraujyje šokteli. O naktį, apie trečią valandą, jis staigiai nukrenta. Organizmas reaguoja paleisdamas streso hormonus – kortizolį ir adrenalinį. Ir jūs pabundate.”
„Bet aš nesijaučiu alkanas”, – bandžiau ginčytis. Jis paaiškino: „Nebūtinai jausitės alkanas. Bet organizmas jaučia, kad energija baigiasi, ir pažadina jus.”
Paskambinau žmonai ir papasakojau. Ji atsakė: „Tai todėl tu visada gerai miegi, kai vakare valgai lengvai? Aš pastebėjau, bet negalvojau, kad susiję.”
Kepenų ciklas – dar viena priežastis
Gydytojas Rimantas paminėjo ir kitą mechanizmą: „Tarp antros ir trečios nakties kepenys intensyviausiai dirba – valo kraują, apdoroja toksinus. Jei vakarienė buvo sunki ar gėrėte alkoholio – kepenims sunkiau, ir tai gali sukelti pabudimą.”
„Tai alkoholis irgi?” – paklausiau. Jis linktelėjo: „Alkoholis – vienas iš dažniausių kaltininkų. Žmonės galvoja, kad taurelė padeda užmigti. Padeda – bet pirmą nakties pusę. Antrą pusę miegas sutrinka.”
Vyras, kai papasakojau, prisipažino: „Aš irgi pastebėjau, kad kai vakare išgeriu alaus – naktį pabundu. Bet galvojau, kad sutapimas.”
Vakariniai įpročiai, kuriuos reikia keisti
Gydytojas Rimantas davė konkrečius patarimus: „Vakarienė – lengva ir anksti. Bent trys valandos prieš miegą. Vengti sunkių riebalų, rafinuotų angliavandenių ir alkoholio.”
„O kas padeda?” – paklausiau. Jis atsakė: „Baltymai ir sudėtiniai angliavandeniai vakare – daržovės, žuvis, paukštiena. Tai palaiko stabilų cukraus lygį per naktį.”
Kolegė darbe, kai papasakojau, paklausė: „Tai makaronai vakare – blogai?” Pasakiau, kad ne patys makaronai, o jų kiekis ir laikas. Jei valgai didžiulę porciją prieš pat miegą – tikėtina, kad trečią valandą pabusi.
Eksperimentas, kuris pavyko
Nusprendžiau pabandyti savaitę. Vakarienę perkėliau į septintą valandą, vietoj devynių. Vietoj makaronų – kepta žuvis su daržovėmis. Alkoholio – visai ne.
Pirmas dvi naktis vis dar pabudau – gydytojas sakė, kad organizmui reikia laiko prisitaikyti. Bet trečią naktį pramiegojau iki ryto. Ir ketvirtą. Ir penktą.
Mama, kai papasakojau, paklausė: „Tai tau tiesiog reikėjo anksčiau vakarieniauti? O aš galvojau, kad tau depresija ar kažkas rimto.”
Dabar jau pusmetis, kai miegu iki ryto. Kartais vis dar pabundu – bet retai, ir paprastai tada, kai sulaužau savo taisykles. Kūnas aiškiai pasako, ko jam reikia – tik reikia klausytis.
