Stresas tapo nuolatine šiuolaikinio gyvenimo palydove. Nerimas dėl darbo, finansų, santykių – visa tai kaupiasi ir išsilieja nemiga, virškinimo problemomis, nuolatiniu įtampos jausmu. Daugelis griebiasi raminamųjų vaistų, bet jie sukelia priklausomybę ir turi šalutinį poveikį.
O ką, jei gamta jau seniai pasiūlė sprendimą? Mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria natūraliems junginiams, kurie veikia tuos pačius smegenų receptorius kaip ir vaistai, bet be pavojingų pasekmių. Ir šie junginiai randami visiškai paprastuose gėrimuose, kuriuos galite paruošti namuose per kelias minutes.
Penki mokslo patvirtinti pasirinkimai
Kalbama apie žolelines arbatas – bet ne bet kokias. Mokslininkai išskyrė penkias, kurių poveikis nervų sistemai patvirtintas klinikiniais tyrimais: ramunėlės, žalioji arbata, levanda, melisa ir pipirmėtė. Kiekviena veikia skirtingai ir tinka skirtingoms situacijoms.
Svarbu suprasti, kad tai ne tiesiog liaudies medicina. Šios arbatos turi konkrečius biologiškai aktyvius junginius, kurių poveikis išmatuotas laboratorijose ir klinikiniuose tyrimuose.
Ramunėlės – klasika neatsitiktinai
Ramunėlių arbata – bene populiariausias pasirinkimas prieš miegą, ir tai pagrįsta mokslu. Šie kuklūs žiedeliai turi apigeniną – junginį, kuris jungiasi prie tų pačių smegenų receptorių kaip ir benzodiazepinai (Valium tipo vaistai), tik veikia švelniau.
Tyrimai rodo, kad reguliarus ramunėlių arbatos vartojimas mažina generalizuoto nerimo simptomus ir gerina miego kokybę. Rekomenduojama dozė – 1–4 puodeliai per dieną.
Paruošimas: 1 valgomasis šaukštas (apie 4 g) džiovintų žiedų užpilamas 240 ml beveik verdančio vandens. Uždenkite ir palaukite 5 minutes. Nukošę galite saldinti medumi.
Žalioji arbata – ramus budrumas
Paradoksalu, bet žalioji arbata, nors turi kofeino, gali raminti. Paslaptis slypi L-teanine – aminorūgštyje, kuri didina smegenų GABA, serotonino ir dopamino kiekį. Rezultatas – rami koncentracija be nerimo ar jaudulio.
Tyrimai rodo, kad L-teaninas sukelia alfa smegenų bangas – tokias pačias, kurios stebimos meditacijos metu. Tai ideali arbata, kai reikia susikaupti, bet nenorite kofeino sukeliamo nerimo.
Paruošimas: 1 arbatinis šaukštelis (2–3 g) lapelių užpilamas 175–240 ml 80 °C vandens (ne verdančio!). Palaukite 2–3 minutes – ilgesnis užplikymas ištrauks daugiau kofeino ir kartumo.
Levanda – ne tik kvapas
Levanda dažniausiai asocijuojasi su aromaterapija, bet ir geriama kaip arbata ji turi raminamąjį poveikį. Tyrimai rodo, kad levanda mažina širdies ritmą, kraujospūdį ir nerimo rodiklius.
Ji ypač tinka tiems, kurie jaučia fizines streso apraiškas – širdies plakimą, padidėjusį kraujospūdį, raumenų įtampą.
Paruošimas: 1–2 arbatiniai šaukšteliai džiovintų levandų žiedų užpilami 240 ml verdančio vandens. Uždenkite ir palaukite 5–10 minučių. Skonis specifinis – geriau derinti su kitomis žolelėmis.
Melisa – GABA stiprintoja
Melisa, dar vadinama citrinžole, atrodo ir kvepia panašiai kaip mėta, bet turi visiškai kitokį poveikį. Jos veiklioji medžiaga – rožmarinų rūgštis – stiprina GABA sistemą smegenyse ir mažina kortizolį (streso hormoną).
Tyrimai rodo, kad melisa efektyvi tiek nuo lengvo iki vidutinio nerimo, tiek nuo nemigos. Ji taip pat gali gerinti nuotaiką ir kognityvinę funkciją.
Paruošimas: 1 valgomasis šaukštas šviežių arba 1–2 arbatiniai šaukšteliai džiovintų lapų užpilami 240 ml verdančio vandens. Palaukite 5 minutes.
Pipirmėtė – kai stresas kaupiasi pilve
Daugelis žmonių stresą jaučia ne galvoje, o pilve. Nervinis viduriavimas, pilvo spazmai, pykinimas – tai somatinės streso apraiškos. Pipirmėtė veikia būtent čia.
Ji atpalaiduoja žarnyno lygiuosius raumenis ir mažina spazmus. Kai pilvas nusiramina, smegenys gauna signalą, kad viskas gerai – ir bendras nerimas sumažėja.
Įspėjimas: pipirmėtė gali pabloginti refliuksą (rėmenį), todėl žmonėms su šia problema geriau rinktis kitas arbatas.
Paruošimas: 1 arbatinis šaukštelis džiovintų lapų užpilamas 240 ml verdančio vandens. Palaukite 10–12 minučių ilgesniam poveikiui.
Kurią rinktis pagal situaciją
Dienos nerimui – žalioji arbata arba melisa. Jos suteikia ramybę neužmigdydamos.
Prieš miegą – ramunėlės arba levanda. Jos padeda užmigti ir gerina miego kokybę.
Streso sukeltoms virškinimo problemoms – pipirmėtė arba imbieras.
Universalus mišinys vakare: 1 arbatinis šaukštelis ramunėlių + ½ arbatinio šaukštelio levandų + ¼ arbatinio šaukštelio melisos. Užplikykite uždengę 5 minutes ir gurkšnokite lėtai.
Saugumo klausimai
Žolelių arbatos paprastai saugios, bet yra keletas niuansų.
Kofeinas. Žalioji arbata turi 14–61 mg kofeino puodelyje. Keli puodeliai per dieną gali sukaupti nemažą dozę, kuri pati sukels nerimą.
Vaistų sąveikos. Ramunėlės, valerijonas ir pasiflora gali stiprinti raminamųjų vaistų poveikį. Jei vartojate antidepresantus ar kitų vaistų – pasitarkite su gydytoju.
Nėštumas. Kai kurios žolelės (ypač dideliais kiekiais) gali būti nesaugios nėštumo metu.
Dozavimas. 3–4 puodeliai silpnų žolelių arbatos per dieną daugumai suaugusiųjų yra saugūs. Jei jaučiate nepageidaujamą poveikį – sumažinkite arba nutraukite vartojimą.
Kodėl reguliarumas svarbus
Skirtingai nuo vaistų, kurie veikia greitai ir trumpai, žolelių arbatos geriausiai veikia vartojamos reguliariai. Kasdieninis puodelis ramunėlių arbatos vakare per kelias savaites duos geresnį efektą nei vienkartinė „gelbėjimosi” dozė streso metu.
Tai ne magija ir ne greitas sprendimas – tai kasdienė praktika, kuri palaipsniui keičia organizmo atsaką į stresą. Ir, skirtingai nuo vaistų, ji nesukelia priklausomybės ir neturi rimtų šalutinių poveikių.
