Daiva atidarė spintą po vasaros ir atsitraukė. Paklodės buvo švariai išskaltos prieš du mėnesius, tvarkingai sulankstytos, sudėtos į lentynėlę. Bet kvapas buvo toks, lyg kas nors būtų uždaręs drėgną rankšluostį plastikinėje dėžėje ir pamiršęs. „Aš juk viską išskalbiau,” — pasakė ji nustebusi. Problema buvo ne skalbimas. Problema buvo tai, kas vyko po jo.
Kodėl patalynė pradeda dvokti
Audinyje, kuris atrodo sausas, gali slypėti pakankamai drėgmės, kad pradėtų veistis bakterijos. Sulanksčius ir uždarius spintoje — procesas tik paspartėja. Oro cirkuliacijos nėra. Temperatūra stabili. Idealios sąlygos pelėsiui ir tvankiam kvapui.
„Daugelis žmonių deda patalynę į spintą per anksti,” — paaiškino Daiva, kai suprato savo klaidą. „Atrodo sausa — bet pluošto viduje dar yra drėgmės, ypač storesniuose audiniuose.”
Kūno riebalai, odos ląstelės ir skalbiklio likučiai — visa tai lieka audinio pynime net po skalbimo. Audinių minkštiklis prideda dar vieną sluoksnį, kuris traukia kvapą. O jei šalia stovi kartoninės dėžės ar kiti daiktai — jie irgi prisideda.
Kaip tinkamai paruošti prieš sandėliavimą
Svarbiausia taisyklė — patalynė turi būti absoliučiai sausa. Ne „beveik sausa”. Ne „atrodo sausa liečiant.” O tikrai, iki paskutinio pluošto, sausa.
Po džiovinimo verta palikti paklodes išskleistas dar valandą ar dvi — kad atvėstų ir atiduotų paskutinę drėgmę. Flanelė, storesni medvilniniai komplektai — jiems reikia dar daugiau laiko. Kartais net pusę dienos, ypač jei oras drėgnas.
Laikymo vieta turėtų būti vėdinama. Atvira lentyna geriau nei sandari spinta. Perpildytos lentynos — dar viena problema: kai audinys suglaustas prie audinio be tarpo, oras necirkuliuoja, ir drėgmė neturi kur dingti.
Silikagelio maišeliai ar drėgmės sugėrikliai padeda drėgnesnėse patalpose. Ir svarbiausia — jokio kartono šalia, nes jis sugeria ir atpalaiduoja kvapus kaip kempinė.
Actas prieš pelėsio kvapą
Jei patalynė jau skleidžia tvankų kvapą — paprastas perskalbimas gali nepadėti. Reikia neutralizuoti, ne užmaskuoti.
Pusė puodelio baltojo acto į skalavimo ciklą — ir likučiai, sukelianti kvapą, pradeda irti. Actas skaido apnašas, kurios įsismelkusios į pluoštą, ir pašalina tai, ko įprastas skalbiklis nepasiekia.
„Pirmą kartą nepatikėjau,” — prisipažino Daiva. „Bet po acto patalynė kvepėjo visai kitaip. Švariai. Be jokio priedo.”
Svarbu naudoti mažiau skalbiklio nei įprastai — kad nauji likučiai nesugrįžtų vietoj senų. Dauguma žmonių per daug dozuoja skalbiklį, ir būtent tai sukuria tą sunkiai pašalinamą apnašų sluoksnį audinyje.
Po skalbimo — džiovinti ore arba saulėje, kol audinys tampa visiškai standus ir šiurkštus liečiant. Saulės ultravioletiniai spinduliai papildomai padeda neutralizuoti kvapo bakterijas.
Soda įsisenėjusiems kvapams
Kai actas nebepadeda — laikas imtis kepimo sodos. Pusė puodelio tiesiai į būgną su patalyne ir skalbti kaip įprastai. Jei kvapas stiprus — prieš skalbiant mirkyti šiltame vandenyje su vienu puodeliu sodos trisdešimt–šešiasdešimt minučių.
Soda skaido rūgščius junginius, kurie sukelia tą specifinį pelėsio kvapą. Po to — įprastas skalbimas ir kruopštus džiovinimas.
Daiva dabar daro paprastą testą: prieš dėdama patalynę į spintą, prispaudžia audinį prie veido ir įkvepia. Jei jaučia bet kokį drėgmės pojūtį — grąžina džiūti. „Geriau valanda ilgiau, nei du mėnesius dvokti,” — sakydavo ji.
