Ne visi augalai ištveria vandentiekio vandenį – ką būtina žinoti apie augalų laistymą be žalos

Daugelis augintojų laisto savo augalus paprastu čiaupo vandeniu nė nesusimąstydami, kad jis gali būti viena iš pagrindinių augimo stabdymo ar net augalų nykimo priežasčių. Kiekvienas vandens lašas, kuriuo drėkiname savo kambarinius ar lauko augalus, gali nulemti jų būklę: ar jie sužydės, ar pradės lėtai skursti.

Skirtingos augalų rūšys – skirtingi vandens poreikiai. Kai kurie augalai tiesiog negali pakęsti sunkaus, mineralais prisotinto vandens. Jų šaknų sistema reikalauja švaros, švelnumo ir netgi mokslinės precizikos – tik taip jie gali augti be streso.

Kodėl vanduo augalams ne visada draugas?

Pasirodo, vandens sudėtis – tai ne tik H₂O. Vandentiekio vandenyje dažnai yra kalcio, magnio, natrio, fluorido, chloro ir kitų cheminių junginių. Kai kuriais atvejais jų koncentracija nėra pavojinga žmogui, tačiau jautriems augalams tai – rimtas išbandymas.

Kietas vanduo, kuriame gausu kalcio ir magnio, keičia dirvožemio struktūrą, sukelia šarminimą ir trukdo augalams įsisavinti maistines medžiagas. Dėl to augalai geltonuoja, ruduojasi, praranda gyvybingumą. Kai kurioms rūšims tai – lėta mirtis.

Augalai, kuriems čiaupo vanduo – grėsmė

Yra tam tikros augalų grupės, kurių nereikėtų laistyti įprastu vandeniu:

• Marantaceae šeima: Maranta, Calathea, Stromanthe. Jų lapai ypač jautrūs druskų pertekliui. Per kietas vanduo sukelia lapų džiūvimą, kraštų rudavimą ir dėmėtumą.

• Orchidėjos (Phalaenopsis, Cattleya, Dendrobium): šių epifitų šaknys sukurtos gauti vandenį iš oro drėgmės arba labai minkšto lietaus. Per daug mineralų užkemša šaknų kanalus.

• Paparčiai (Nephrolepis, Adiantum): jie mėgsta rūgštesnį substratą ir švelnų vandenį. Kietas vanduo gali slopinti jų augimą ir sukelti lapų deformacijas.

  Reklama

• Mėsėdžiai augalai (Dionaea muscipula, Drosera, Sarracenia): kilę iš skurdžių, rūgščių, mineralų stokojančių dirvožemių, todėl net menkas mineralų kiekis gali būti žalingas.

• Ericaceae šeima: azalijos, mėlynės, viržiai – jautrūs ne tik pH, bet ir mineralų koncentracijai. Lapų galiukai ruduoti gali dėl kalcio pertekliaus.

Ką daro kietas vanduo?

Kietame vandenyje ištirpę kalcio ir magnio jonai ilgainiui kaupiasi dirvoje, kur:

• Blokuoja mikroelementų (pvz., geležies, mangano, cinko) pasisavinimą.

• Sukelia chlorozę – lapų geltimą dėl chlorofilo stokos.

• Keičia dirvožemio pH, daro jį šarmingą.

  Reklama

• Trukdo šaknims normaliai funkcionuoti.

• Skatina mineralinių druskų nuosėdas ant žemės paviršiaus ar vazonų kraštų.

Laikui bėgant augalai ima „gesinti“ savo augimą, mažėja lapų skaičius, silpnėja žiedai, nyksta šaknys.

Geriausi vandens šaltiniai jautriems augalams

Kad išvengtumėte šių problemų, verta rinktis alternatyvius vandens šaltinius:

• Distiliuotas vanduo – 100 % be mineralų. Puikiai tinka orchidėjoms, mėsėdžiams ir reikalaujantiems rūgščios terpės augalams.

• Atvirkštinio osmoso vanduo – praeina per itin smulkius filtrus, pašalinant beveik visas druskas, metalus ir chemikalus. Tai vienas švariausių pasirinkimų.

  Reklama

• Lietaus vanduo – natūraliai minkštas ir turintis subalansuotą pH. Jei renkamas nuo švaraus stogo į švarų indą, jis gali tapti idealiu drėkinimo šaltiniu.

• Kondensatas – susikaupęs iš oro sausintuvo ar oro kondicionieriaus, šis vanduo neturi druskų, tačiau jį būtina naudoti tik tada, jei nebuvo naudoti jokių kvapų ar chemikalų.

• Filtruotas vanduo – kai kurios vandens filtravimo sistemos gali pašalinti dalį chloro, metalų ir kalkių, todėl tampa saugesniu variantu nei čiaupas.

  Reklama

Ką daryti, jei neturi alternatyvos?

Jeigu vienintelė galimybė – vandentiekio vanduo, imkitės šių veiksmų:

1. Palikite vandenį pastovėti bent 24 valandas: taip išsisklaidys dalis chloro ir sumažės dalis lakiųjų medžiagų.

2. Naudokite filtrą: net paprastas anglies filtras sumažins kenksmingų junginių kiekį.

   Reklama

3. Nevartokite minkštinto vandens: vandens minkštikliai pakeičia kalcį natrio druskomis, kurios dar blogiau veikia augalus.

4. Laikykite atsargas: surinkite lietaus vandenį į statines, talpas ar kibirus – tai ne tik draugiška gamtai, bet ir augalams.

Kaip atpažinti vandens sukeltą stresą?

Jei augalas reaguoja į netinkamą vandenį, simptomai pasireiškia gana aiškiai:

• Lapų galiukai ruduoja arba džiūsta, net jei drėgmės pakanka.

• Geltonuoja visas lapas arba tik tarp gyslų – tai gali būti chlorozė.

• Baltos nuosėdos ant žemės ar vazono krašto.

  Reklama

• Augimo sulėtėjimas, žiedų nebuvimas ar deformacija.

• Vytimas, nors laistymo režimas iš pažiūros teisingas.

Stebėkite augalą bent kelias savaites, ypač jei pakeitėte laistymo vandenį – dažnai pokyčiai būna akivaizdūs.

Vanduo – augalų sveikatos pamatas

Tinkamas vandens šaltinis gali būti skirtumas tarp sunykusio ir suklestėjusio augalo. Laistydami orchidėją distiliuotu vandeniu vietoj kieto čiaupo vandens, dažnai pamatysite naujus šaknis ar žiedus jau po kelių savaičių.

Ekspertės komentaras:
„Daugelis sodininkų nesupranta, kodėl jų Calathea vis ruduojasi, nors atrodo, kad daro viską teisingai. Dažniausiai priežastis – paprastas čiaupo vanduo. Jautriems augalams jis gali būti lemtingas.“
– Indrė V., augalų mitybos specialistė