Kiaušinių lukštai sodininkų rate laikomi beveik stebuklingais. Susmulkink, įberk į dirvą – ir augalai augs kaip ant mielių. Deja, tai tik pusė tiesos. Kai kurioms kultūroms perteklinis kalcis ne tik nepadeda, bet ir aktyviai kenkia. Pažiūrėkime, kuriems augalams kiaušinių lukštų geriau nedėti ir kodėl.
Kodėl kalcis iš lukštų gali pakenkti
Smulkinti kiaušinių lukštai į dirvą įneša kalcį. Tai skamba gerai, bet problema ta, kad kalcis konkuruoja su kitomis maistinėmis medžiagomis – magniu, kaliu ir geležimi – dėl įsisavinimo per šaknis.
Kai kalcio tampa per daug, jis pradeda dominuoti. Kitos medžiagos tiesiog nepasiekia augalo, nors dirvoje jų pakanka. Be to, padidėjęs kalcio kiekis kelia dirvos pH, o tai dar labiau sutrikdo maistinių medžiagų balansą.
Rezultatas – augalai atrodo blogai, nors teoriškai juos „maitinate”. Lapai gelsta, derlius mažėja, šaknys deformuojasi. Ir visa tai dėl per didelio uolumo su kiaušinių lukštais.
Kuriems augalams lukštų dėti nereikėtų
Štai pagrindinės kultūros, kurioms kiaušinių lukštai gali pakenkti.
Pomidorai ir paprikos. Šie augalai ypač jautrūs maistinių medžiagų balansui. Perteklinis kalcis sutrikdo kalio ir magnio įsisavinimą, dėl to sulėtėja augimas ir sumažėja derlius. Paradoksalu, bet pomidorams kalcis reikalingas, tačiau jo šaltinis turėtų būti kontroliuojamas, o ne chaotiškai beriami lukštai.
Ankštiniai augalai – pupelės, žirniai, pupos. Šie augalai turi unikalią savybę: jų šaknyse gyvena bakterijos, fiksuojančios azotą iš oro. Perteklinis kalcis sutrikdo šią simbiozę. Rezultatas – prasta noduliacija, silpnas augimas, gelstantys lapai.
Šakniavaisiai – morkos, burokėliai, ridikai. Smulkinti lukštai gali sutankinti dirvą ir trukdyti šaknims augti laisvai. Vietoj gražių, lygių šakniavaisių gausite deformuotas, mažas šaknis.
Lapinės daržovės – salotos, špinatai, kopūstai. Joms reikia daug magnio ir geležies. Kai kalcis blokuoja šių medžiagų įsisavinimą, lapai ima gelsti tarp gyslų – tai vadinama chloroze. Augalai atrodo ligoti ir silpnai auga.
Kaip atpažinti, kad kalcio per daug
Yra keletas požymių, rodančių, kad augalai kenčia nuo kalcio pertekliaus.
Lapai gelsta, bet gyslės lieka žalios – tai klasikinė chlorozės išraiška. Augimas sulėtėja be aiškios priežasties. Žiedų ir vaisių susidaro mažiau nei įprastai. Šakniavaisiai užauga kreivi, šakoti arba neįprastai maži.
Jei pastebėjote šiuos simptomus ir prisimenate, kad bėrėte kiaušinių lukštų – greičiausiai radote priežastį.
Ką daryti vietoj lukštų
Kiekvienai augalų grupei tinka skirtingos trąšos.
Pomidorams rinkitės mišinius su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, papildomai pridėkite magnio. Paprikoms tinka subalansuotos kompleksinės trąšos be kalcio pertekliaus. Ankštiniams geriausia rinktis trąšas su minimaliu kalcio kiekiu ir naudoti rhizobium bakterijų inokuliaciją – tai padės azoto fiksacijai. Šakniavaisiams svarbi puri dirva ir organinė medžiaga, bet ne lukštai. Lapinėms daržovėms reikalingos trąšos, turtingos geležimi ir magniu.
Jei norite tikslumo, naudokite lėto atpalaidavimo granules arba foliarines trąšas – jos leidžia kontroliuoti dozavimą.
Pirmas žingsnis – dirvožemio tyrimas
Prieš berdami bet ką į dirvą, verta žinoti, ko joje jau yra. Paprastas dirvožemio tyrimas parodys esamą pH lygį ir maistinių medžiagų balansą.
Gali paaiškėti, kad jūsų dirvoje kalcio ir taip per daug – tada lukštai tik pablogintų situaciją. Arba atvirkščiai – galbūt trūksta visai kitų medžiagų, ir lukštai čia niekuo nepadės.
Tyrimą galima atlikti specializuotose laboratorijose arba naudoti namų sąlygomis veikiančius testus. Rezultatai padės pasirinkti tinkamas trąšas ir išvengti brangiai kainuojančių klaidų.
