Kaimynės narcizai jau seniai žydi, o mano – tik lapai ir nieko daugiau. Stovėjau ir žiūrėjau į tuos žalius kuokštus, bandydama suprasti, ką darau ne taip.
„Parodyk, kur sodinai,” – paprašė sodininkystės konsultantė, kai papasakojau apie savo bėdą.
Po penkių minučių apžiūros ji jau žinojo atsakymą. Ir ne vieną.
Pirma klaida: per giliai arba per sekliai
„Koks buvo sodinimo gylis?” – paklausė specialistė.
Nežinojau. Tiesiog iškasiau duobę ir įdėjau.
„Idealus gylis – dvigubai didesnis nei paties svogūnėlio aukštis,” – paaiškino ji. – „Per sekliai – svogūnėlis šąla ir džiūsta. Per giliai – išeikvoja visas atsargas, kol išdygsta, ir žiedams energijos nebelieka.”
Mano kaimynė Stefanija, 62 metų, turėjo tą pačią problemą. „Sodinau kaip bulves – kuo giliau, tuo geriau,” – juokėsi ji. – „Kai persodino tinkamame gylyje – kitą pavasarį jau žydėjo.”
Antra klaida: per mažai saulės
Narcizams reikia bent šešių valandų tiesioginės saulės per dieną. Ne praslenkančios šviesos per medžių lapus – tikros saulės.
„Šešėlyje narcizai augins lapus, bet ne žiedus,” – sako konsultantė. – „Augalas nukreipia visą energiją į vegetaciją, o žiedų pumpurai tiesiog nesusiformuoja.”
Mano narcizai augo po senu obelimi. Pavasarį atrodė saulėta, bet kai tik medis išlapojo – jau šešėlis.
„Persodinau į kitą vietą – prie tvoros, kur saulė visą dieną,” – pasakojo draugė Angelė, 54 metų. – „Kitais metais žydėjo pirmą kartą per penkerius.”
Trečia klaida: bloga dirva ir puvimas
Narcizai nemėgsta šlapių kojų. Jei dirva sunki, molinė, vanduo stovi – svogūnėliai tiesiog supūva.
„Pažiūrėk po lietaus – ar vanduo greitai įsigeria, ar stovi balomis,” – patarė specialistė. – „Jei stovi – reikia gerinti drenažą arba kelti lysvę.”
Sprendimas paprastas: įmaišyti smėlio ir komposto į sunkią dirvą. Arba sodinti paaukštintose lysvėse, kur vanduo natūraliai nuteka.
Mano pusseserė Aldutė, 58 metų, kasė naujas duobes ir rado supuvusius svogūnėlius. „Pusė jų buvo minkšti kaip košė,” – prisipažino ji. – „Kai padariau drenažą – nauji svogūnėliai prigijo ir žydi iki šiol.”
Ketvirta klaida: per daug azoto
Trąšos – gerai. Bet ne bet kokios.
„Azotas skatina lapų augimą,” – aiškina konsultantė. – „Jei tręšiate azotinėmis trąšomis – narcizai augins didžiulius lapus, bet žiedų nebus.”
Narcizams reikia fosforo ir kalio – jie skatina žiedų formavimąsi. Kaulų miltai, pelenai, specialios svogūninių trąšos.
„Visada tręšdavau universaliomis trąšomis,” – pasakojo kaimynė Bronė, 66 metų. – „Kai perėjau prie kaulų miltų pavasarį – skirtumas buvo akivaizdus jau kitą sezoną.”
Kaip ištaisyti situaciją
Jei narcizai jau pasodinti – palaukite, kol lapai nudžius natūraliai. Tada iškaskite svogūnėlius ir apžiūrėkite.
Sveiki, kieti – galima persodinti tinkamame gylyje, saulėtoje vietoje, geroje dirvoje.
Minkšti, supuvę – išmesti ir pirkti naujus.
Rudenį sodinkite iš naujo, laikydamiesi visų keturių taisyklių. Kitą pavasarį jau turėtumėte matyti žiedus.
Mano narcizai dabar auga prie pietinės tvoros, saulėje, lengvoje dirvoje. Ir pagaliau žydi.
