Kai pamačiau tą įtrūkimą, pirma mintis buvo: viskas, namas griūva. Žmona Rasa stovėjo šalia ir tylėjo. Paskui pasakė: „Skambink specialistams. Čia ne tavo lygio darbas.”
Paskambinau trims. Pirmasis pasakė sumą, nuo kurios apsvaigau. Antrasis – dar didesnę. Trečiasis net neatvažiavo apžiūrėti, tik paklausė kvadratūros ir iškart įvardijo kainą.
Tada prisėdau ir pradėjau skaityti. Po savaitės supratau – galiu tai padaryti pats. Ir padariau.
Kodėl senos sienos įtrūksta: kas vyksta po žeme
Mūsų namas statytas 1964-aisiais. Šešiasdešimt metų užšalimo ir atšilimo ciklų padarė savo darbą. Bet tikroji problema – ne amžius.
Kai vanduo patenka po pamatais ir užšąla, jis išsiplečia. Tai vadinama šalčio iškylimu. Skirtingos pamato dalys pakyla nevienodai – viena pusė milimetru aukščiau, kita žemiau. Per dešimtmečius tie milimetrai virsta centimetrais.
Siena nebegali atlaikyti įtempių ir įtrūksta. Paprastai – ties silpniausia vieta, kur skidinys seniausias arba kur langų angos sukuria papildomą įtampą.
„Tai kaip lėtas žemės drebėjimas, – paaiškinau Rasai. – Tik vyksta per šešiasdešimt metų, ne per sekundę.”
Kaip supratau, kad galiu taisyti pats
Ne visi įtrūkimai vienodi. Vertikalūs ir platesni nei 5 milimetrai, įstrižainės formos arba tie, kurie kiekvieną sezoną plečiasi – čia jau reikia profesionalų. Tai reiškia, kad konstrukcija juda.
Mano įtrūkimas buvo horizontalus, maždaug 3 milimetrų pločio, ir per porą mėnesių nepakito. Tai reiškė – pamatas nusėdo, bet stabilizavosi.
Vis tiek konsultavausi su konstrukcijų inžinieriumi. Už penkiasdešimt eurų jis atvažiavo, apžiūrėjo ir pasakė: „Jei turi kantrybės ir rankas, susitvarkysi pats. Duosiu instrukciją.”
Ta konsultacija sutaupė man kelis tūkstančius eurų.
Kasimo darbai ir pamato paruošimas
Pradėjau nuo išorės. Iškasiau tranšėją palei sieną – maždaug 35 centimetrų gylį ir 40 pločiu. Seklesni pamatai reikalauja atsargumo: per giliai kasti pavojinga.
Išvaliau viską: seną skiedinį, atsiskyrusias plytas, šaknis, kurios buvo prasiskverbusios per metus. Po žeme radau ir senų vamzdžių liekanas – kažkada čia ėjo lietaus nutekėjimas. Viena iš priežasčių, kodėl vanduo kaupėsi po pamatais.
„Reikėjo anksčiau tai surasti, – pasakiau žmonai. – Gal nebūtų įtrūkusi.”
Bet kas buvo – tas buvo. Dabar reikėjo taisyti.
Armatūra ir betonas: sustiprinimas, kuris laikys dešimtmečius
Į pamato sieną išgręžiau skyles kas 30 centimetrų ir įmušiau trumpus armatūros strypus. Juos sujungiau viela – gavosi toks tinklelis, kuris susies seną pamatą su nauju betonu.
Sukaliau paprastą formą iš lentų, išlygiavau horizontaliai. Betoną maišiau pats: cementas, smėlis ir žvyras santykiu 1 : 2,5 : 3,5. Užpyliau, sutankinau lazda, kad neliktų oro kišenių.
Rasa skeptiškai stebėjo. „Iš kur tu žinai, kad tai veiks?” Atsakiau: „Nežinau. Bet inžinierius sakė, kad veiks. O jis tikrai žino.”
Po dviejų dienų nuėmiau formą. Pamatas atrodė tvirtai.
Sienos remontas ir apsauga nuo vandens
Dabar – pati siena. Kas tris plytų eiles iškasiau skiedinio siūles maždaug 8 centimetrų gyliu. Išploviau vandeniu ir užpildžiau šviežiu skiediniu.
Iš armatūros pasidariau metalines kabės – trumpus strypus, kurie jungia skirtingas sienos dalis. Jie neleis įtrūkimui plėstis, net jei pamatas dar šiek tiek judėtų.
Galiausiai – hidroizoliacija. Pamato išorę padengiau specialia mastika ir priklijavau drenažinę plėvelę. Dabar vanduo nebepaklius po pamatais.
Visas darbas truko tris savaitgalius. Medžiagos kainavo apie 80 eurų. Meistrai buvo prašę nuo dviejų iki keturių tūkstančių.
Praėjo dveji metai. Įtrūkimas nepadidėjo nė milimetru. Rasa kartais juokauja: „Gal tau reikėjo statybininku būti.” Gal ir reikėjo. Bet svarbiausia – namas stovi tvirtai.
