Ieškodami natūralių būdų palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemą, daugelis žmonių apsistoja ties maisto papildais ar egzotiškais supermaistais. Tačiau vienas iš efektyviausių produktų gali būti pagamintas jūsų pačių virtuvėje – ir jo pagrindas turbūt jau stovi jūsų lentynoje.
Šis produktas pasižymi tuo, kad per fermentacijos procesą jis tampa ne tik švelnesnis ir malonesnis skoniui, bet ir lengviau įsisavinamas organizmo. Jo aktyvūs junginiai gali padėti mažinti „blogojo” cholesterolio oksidaciją, palaikyti kraujotaką ir stiprinti kepenų detoksikacijos procesus.
Kas nutinka, kai česnakas fermentuojasi
Kalbama apie fermentuotą česnaką – produktą, kuris skiriasi nuo žalio česnako ne tik skoniu, bet ir chemine sudėtimi. Kontroliuojamos fermentacijos metu aštrios sieros junginiai virsta stabilesniais, vandenyje tirpiais metabolitais, kurie geriau įsisavina ir švelniau veikia virškinimo traktą.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad po anaerobinio brandinimo česnake padidėja bendras fenolių kiekis ir laisvųjų radikalų neutralizavimo aktyvumas. Alicinas – junginys, atsakingas už žalio česnako aštrumą – dalinai virsta kitais organiniais sieros junginiais, kurie išlaiko naudingąsias savybes, bet nesudirgina skrandžio.
Nauda kraujagyslėms ir kepenims
Fermentuoto česnako antioksidantai gali padėti mažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL) oksidaciją – procesą, kuris prisideda prie aterosklerozės vystymosi. Taip pat stebimas nedidelis uždegimo žymenų sumažėjimas ir pagerėjusi endotelio funkcija.
Kepenims šis produktas naudingas tuo, kad jo junginiai palaiko detoksikacijos fermentų veiklą ir skatina glutationo – vieno svarbiausių organizmo antioksidantų – gamybą.
Papildomas privalumas – fermentuotas česnakas neturi to intensyvaus kvapo, kuris būdingas žaliam česnakui. Tai reiškia, kad galite jį vartoti kasdien nerizikuodami tapti nemėgstamu bendrakeleiviu viešajame transporte.
Kaip pasigaminti namuose
Fermentacija nereikalauja sudėtingos įrangos – pakanka stiklainio, druskos ir kantrybės. Nulupkite česnako skilteles ir sudėkite į švarų, steriliuotą stiklinį indą. Paruoškite sūrymą: maždaug du šaukšteliai druskos litrui vandens.
Užpilkite skilteles sūrymu taip, kad jos būtų visiškai panardintos – tai sukuria anaerobinę aplinką, kurioje vyksta tinkama fermentacija. Uždenkite dangtį nehermetiškai arba naudokite specialų fermentacijos vožtuvą, kad galėtų išeiti susidariusios dujos.
Palikite kambario temperatūroje, atokiau nuo tiesioginės saulės šviesos. Fermentacija trunka nuo trijų iki šešių savaičių – priklausomai nuo temperatūros ir pageidaujamo intensyvumo. Kartkartėmis patikrinkite, ar neatsirado pelėsio ar nemalonaus kvapo.
Kai skiltelės suminkštės ir įgaus švelnesnį, kiek saldoką skonį, perkelkite indą į šaldytuvą – tai sulėtins tolesnę fermentaciją ir išsaugos produktą kelis mėnesius.
Kiek ir kada vartoti
Rekomenduojama pradėti nuo vienos skiltelės per dieną. Jei organizmas toleruoja gerai, galima padidinti iki dviejų skiltelių. Daugiau nebūtina – fermentuoto česnako nauda kaupiasi laipsniškai, o ne veikia staigiai.
Geriausi laikai vartoti – ryte tuščiu skrandžiu su stikline šilto vandens arba prieš pat valgį. Skiltelę galima suvalgyti sveiką, supjaustyti ir pridėti prie salotų, padažų ar kitų patiekalų, kurie nebus termiškai apdorojami.
Svarbu prisiminti, kad fermentuotas česnakas nėra stebuklinga priemonė – jo poveikis pasireiškia per nuoseklų, ilgalaikį vartojimą, o ne po vienos ar kelių dienų.
Kam reikėtų būti atsargiems
Nors fermentuotas česnakas švelnesnis už žalią, jo bioaktyvūs junginiai vis tiek veikia organizmą. Žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus ar antitrombocitinius preparatus, turėtų pasitarti su gydytoju – česnakas gali sustiprinti šių vaistų poveikį.
Tas pats pasakytina apie vartojančius vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio – gali prireikti dozių koregavimo.
Jei pajutote virškinimo diskomfortą, rėmuo ar alerginių reakcijų požymius, sumažinkite dozę arba laikinai nutraukite vartojimą. Jei simptomai tęsiasi, kreipkitės į gydytoją.
Kada produktą reikia išmesti
Tinkamai pagamintas ir laikomas fermentuotas česnakas gali išsilaikyti šaldytuve kelis mėnesius. Tačiau jei pastebėjote nemalonų, puvimo kvapą, matomą pelėsį ar neįprastą tekstūrą – produktą būtina išmesti, net jei fermentacijos laikas dar nepasibaigęs.
Fermentacija – gyvas procesas, ir kartais jis gali pakrypti neteisinga linkme. Geriau išmesti abejotiną produktą ir pradėti iš naujo, nei rizikuoti sveikata.
