Naktinis prakaitavimas ir nemiga gali atsirasti dėl nekenksmingų priežasčių, pavyzdžiui, kambario temperatūros ar streso. Tačiau nuolatinis prakaitavimas, permirkęs patalynę, ir ilgiau nei tris savaites trunkanti nemiga verčia kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali rodyti rimtus susirgimus, pavyzdžiui, hormonų pusiausvyros sutrikimus, paslėptas infekcijas, šalutinį vaistų poveikį, autoimuninius sutrikimus ar net piktybinius susirgimus. Papildomi simptomai, tokie kaip karščiavimas, svorio kritimas ar padidėję limfmazgiai, taip pat rodo, kad reikia skubiai įvertinti ir tinkamai diagnozuoti.
Normalaus ir neįprasto naktinio prakaitavimo ir miego sutrikimų supratimas
Nors daugelis žmonių kartais patiria prakaitavimą miego metu arba laikinus nemigos priepuolius, labai svarbu atskirti normalias fiziologines reakcijas nuo simptomų, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją.
Įprastas naktinis prakaitavimas gali atsirasti, kai kambario temperatūra yra per aukšta, patalynė per sunki arba pavartojus aštraus maisto ar alkoholio.
Atsitiktinė nemiga dažnai atsiranda dėl streso, kofeino vartojimo arba nereguliaraus miego grafiko.
Nenormalūs simptomai yra stiprus prakaitavimas, permirkęs patalynę, nuolatinė nemiga, trunkanti ilgiau nei tris savaites, arba simptomai, kuriuos lydi karščiavimas, svorio kritimas ar krūtinės skausmas.
Šiuos atvejus reikia įvertinti mediciniškai, nes jie gali rodyti pagrindines ligas, įskaitant infekcijas, hormoninius sutrikimus ar piktybinius navikus.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai: Menopauzė, skydliaukės sutrikimai ir antinksčių problemos
Hormonų pusiausvyros sutrikimai yra viena dažniausių neįprasto naktinio prakaitavimo ir nemigos priežasčių, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją.
Menopauzės ir perimenopauzės laikotarpiu moterys dažnai patiria šiuos simptomus dėl sumažėjusio estrogenų kiekio, kuris sutrikdo temperatūros reguliavimą ir miego struktūrą.
Skydliaukės sutrikimai taip pat turi įtakos miego kokybei ir termoreguliacijai.
Hipertirozė pagreitina medžiagų apykaitą, sukelia pernelyg didelį prakaitavimą ir neramumą, o hipotirozė gali sukelti miego apnėją ir sutrikusį miego ciklą.
Antinksčių funkcijos sutrikimai, įskaitant tokias būkles kaip Kušingo sindromas ar antinksčių nepakankamumas, keičia kortizolio gamybą.
Nenormalus kortizolio kiekis trikdo natūralų organizmo miego ir budrumo ritmą, todėl gali atsirasti naktinis prakaitavimas ir nemiga, kurią reikia nuodugniai įvertinti endokrinologiškai.
Paslėptos infekcijos, kurios pasireiškia naktiniu prakaitavimu
Įvairios užslėptos infekcijos yra svarbios, tačiau dažnai nepastebimos nuolatinio naktinio prakaitavimo ir su juo susijusių miego sutrikimų priežastys. Tuberkuliozė, istoriškai žinoma kaip „vartojimas”, klasikiniu atveju pasireiškia naktine hiperhidroze dar prieš atsirandant kvėpavimo takų simptomams.
ŽIV infekcija paprastai sukelia naktinį prakaitavimą serokonversijos ir pažengusių stadijų metu. Endokarditas, širdies vožtuvų infekcija, sukelia cikliškus karščiavimus su gilaus prakaitavimo epizodais, kurie paprastai sustiprėja miego metu.
Mažiau pripažintos infekcinės priežastys yra lėtinis sinusitas, paslėpti dantų pūliniai ir erkių platinamos ligos, pavyzdžiui, Laimo liga. Grybelinės infekcijos, tokios kaip histoplazmozė ir kokcidioidomikozė, gali sukelti naktinį prakaitavimą, besitęsiantį kelis mėnesius.
Šias ligas verta apsvarstyti, kai naktinis prakaitavimas lieka nepaaiškintas nepaisant įprastinio įvertinimo.
Šalutinis vaistų poveikis ir su medžiagomis susiję miego sutrikimai
Vaistai ir narkotinės medžiagos yra svarbi, tačiau dažnai nepastebima naktinio prakaitavimo ir nemigos priežastis . Antidepresantai,ypač SSRI, yra dažni kaltininkai, nes net 22 % pacientų praneša apie gausų naktinį prakaitavimą.
Hormoninis gydymas, įskaitant skydliaukės sutrikimų ir menopauzės gydymą, taip pat sutrikdo miego struktūrą.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas daro didelę įtaką miego kokybei. Alkoholis iš pradžių sukelia mieguistumą, tačiau sutrikdo REM miegą ir sukelia grįžtamąjį budrumą.
Kofeino pusinės eliminacijos laikas yra 5-7 valandos, todėl jo vartojimas po pietų gali pabloginti miego pradžią. Nikotinas veikia kaip stimuliatorius, todėl sutrumpėja bendras miego laikas ir sumažėja miego efektyvumas.
Pacientai, patiriantys nepaaiškinamų miego sutrikimų, turėtų su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais peržiūrėti visus vaistus ir medžiagas.
Autoimuniniai sutrikimai ir uždegiminės būklės
Autoimuniniai sutrikimai ir uždegimai dažnai pasireiškia naktine hiperhidroze ir miego sutrikimais. Reumatoidinis artritas, vilkligė ir vaskulitas gali sukelti uždegiminius procesus, dėl kurių sutrinka temperatūros kontrolės mechanizmai ir atsiranda naktinis prakaitavimas.
Dėl šių būklių išsiskiria prouždegiminiai citokinai, kurie sutrikdo normalią miego struktūrą ir suaktyvina pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašį. Dėl to atsirandantys kortizolio svyravimai dar labiau sutrikdo cirkadinius ritmus ir miego kokybę.
Be to, sąnarių skausmas ir fizinis diskomfortas, būdingas autoimuniniams sutrikimams, apsunkina miego palaikymą.
Ryšys tarp uždegimo ir miego yra dvikryptis – dėl prasto miego paūmėja uždegimas, todėl susidaro probleminis ciklas, reikalaujantis plataus masto medicininės intervencijos, skirtos tiek simptomams, tiek pagrindinei patologijai šalinti.
Kada naktinis prakaitavimas signalizuoja apie vėžį arba limfomą
Nors uždegiminiai susirgimai yra viena iš naktinį prakaitavimą sukeliančių ligų kategorijų, piktybiniai navikai yra atskira ir mediciniškai reikšminga naktinės hiperhidrozės priežastis.
Limfomos, ypač Hodžkino limfoma, dažnai pasireiškia gausiu naktiniu prakaitavimu, kuris yra klasikinės „B simptomų” triados, apimančios karščiavimą ir svorio kritimą, dalis.
Leukemija, mieloproliferaciniai sutrikimai ir metastazinis vėžys taip pat gali sukelti naktinį prakaitavimą dėl citokinų išsiskyrimo ir medžiagų apykaitos pokyčių.
Šis prakaitavimas paprastai pasireiškia nepriklausomai nuo kambario temperatūros ir dažnai visiškai užpila patalynę.
Nuolatinis nepaaiškinamas naktinis prakaitavimas, ypač kai jį lydi nuovargis, limfmazgių padidėjimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas, reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, kad būtų galima paneigti piktybinį susirgimą.
Diagnostikos metodai ir kada nedelsiant kreiptis į gydytoją
Gydytojai, diagnozuodami naktinį prakaitavimą, turi atlikti sistemingą vertinimą, kuris prasideda nuo išsamios anamnezės ir fizinės apžiūros.
Gydytojai paprastai skiria kraujo tyrimus, įskaitant bendrą kraujo tyrimą, uždegiminių žymenų ir skydliaukės funkcijos tyrimus, kad nustatytų pagrindines ligas.
Pacientai turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją, jei naktinis prakaitavimas pasireiškia karščiuojant daugiau kaip 38,3 °C, esant nepaaiškinamam svorio kritimui, stipriam galvos skausmui, krūtinės skausmui, pasunkėjusiam kvėpavimui ar kraujui prakaite.
Šie simptomai gali rodyti sunkias būkles, reikalaujančias skubios intervencijos.
Įtariant infekciją ar piktybinį naviką, ypač kai naktinis prakaitavimas nepraeina nepaisant pradinio gydymo, gali būti paskirti tokie vaizdiniai tyrimai kaip krūtinės ląstos rentgenograma ar kompiuterinė tomografija.
