Tradicinę išmintį apie raugintų kopūstų naudą širdžiai patvirtino šiuolaikinis mokslas. Raugintuose kopūstuose yra probiotikų, kurie mažina uždegimo žymenis, susijusius su širdies ligomis, ir gerina cholesterolio rodiklius. Reguliarus vartojimas gali sumažinti kraujospūdį dėl žarnyno ir širdies ryšio. Raugintuose kopūstuose esantis vitaminas K2 neleidžia kauptis kalciui arterijose, o juose esantys izotiocianatai slopina uždegimą. Vos 30-45 ml raugintų kopūstų per dieną gali reikšmingai pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Senoviniai konservavimo būdai ir šiandien labai saugo sveikatą.
Senovinė raugintų kopūstų tradicijų kilmė
Nors šiuolaikiniams vartotojams rauginti kopūstai pirmiausia asocijuojasi su vokiška virtuve, kopūstų rauginimo praktika atsirado prieš tūkstančius metų įvairiose civilizacijose. Archeologiniai duomenys rodo, kad senovės Kinijos darbininkai, apie 200 m. pr. m. e. statydami Didžiąją sieną, vartojo raugintus kopūstus.
Romėnai aprašė panašius konservavimo būdus, o Rytų Europos kultūros savarankiškai sukūrė kopūstų rauginimo metodus. Šios tradicijos plito prekybos keliais ir migracijos keliais, o kiekviename regione būdai buvo pritaikomi pagal vietinius pageidavimus.
Pats žodis „rauginti kopūstai” atsirado XVI a., sujungus vokiškus žodžius „rūgštus” ir „kopūstas”. Šis fermentacijos procesas ne tik praplėtė maisto laikymo galimybes, bet ir netyčia sukūrė maistingųjų medžiagų turtingą maisto produktą, kuris iš kartos į kartą buvo perduodamas ir kaip kulinarijos tradicija, ir kaip liaudies medicina.
Kaip raugintuose kopūstuose esantys probiotikai palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą
Be pikantiško skonio, rauginti kopūstai yra labai naudingi širdies ir kraujagyslių sistemai, nes juose gausu probiotikų. Šios naudingosios bakterijos padeda mažinti su širdies ligomis siejamus uždegimo žymenis ir gerina cholesterolio profilį, nes mažina MTL (blogojo) cholesterolio kiekį.
Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant raugintus maisto produktus, pavyzdžiui, raugintus kopūstus, gali sumažėti kraujospūdis, nes reguliuojama žarnyno ir širdies ašis. Probiotikai gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis, kurios stiprina arterijų sieneles ir gerina kraujotaką.
Be to, raugintuose kopūstuose yra vitamino K2, kuris neleidžia arterijose kauptis kalciui. Didelis skaidulų kiekis dar labiau palaiko širdies sveikatą, nes virškinamajame trakte susijungia su cholesteroliu ir palengvina jo pasišalinimą iš organizmo.
Uždegimo mažinimas: Raktas į širdies apsaugą
Lėtinis uždegimas yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis, todėl raugintų kopūstų priešuždegiminės savybės yra ypač vertingos širdies sveikatai. Tyrimai rodo, kad raugintuose kopūstuose yra junginių, kurie slopina uždegimo žymenis, tokius kaip C reaktyvusis baltymas ir citokinai.
Raugintuose kopūstuose esantys izotiocianatai slopina NF-κB kelius, todėl sumažėja uždegiminės reakcijos, pažeidžiančios arterijų sieneles. Reguliarus jų vartojimas padeda išvengti oksidacinio streso, kuris sukelia kraujagyslių uždegimą. Ši apsauga apima ir endotelį – itin svarbų vidinį arterijų dangalą – ir išsaugo jo funkciją bei elastingumą.
Stebinančios fermentuotų maisto produktų cholesterolio kiekį mažinančios savybės
Nepaisant tradicinės jų, kaip paprastų garnyrų, reputacijos, rauginti maisto produktai, pavyzdžiui, rauginti kopūstai, turi nepaprastų gebėjimų reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Tyrimai rodo, kad raugintuose kopūstuose esantys probiotikai gali sumažinti MTL („blogojo”) cholesterolio kiekį ir kartu išlaikyti arba padidinti DTL („gerojo”) cholesterolio kiekį.
Atrodo, kad raugintuose kopūstuose esantys aktyvūs junginiai, įskaitant naudingąsias bakterijas ir biologiškai aktyvius peptidus, slopina cholesterolio sintezę kepenyse ir didina tulžies rūgščių išsiskyrimą. Šie mechanizmai veiksmingai mažina cholesterolio koncentraciją serume be šalutinio vaistų poveikio.
Reguliarus 30-45 ml raugintų kopūstų vartojimas per dieną gali reikšmingai pagerinti lipidų profilį, ypač asmenims, sergantiems hipercholesterolemija.
Žarnyno ir širdies ryšys: Kodėl virškinimo sistemos sveikata yra svarbi?
Žarnyno ir širdies ryšys: Kodėl virškinimo sistemos sveikata yra svarbi?
Ryšys tarp žarnyno sveikatos ir širdies ir kraujagyslių funkcijos yra vienas svarbiausių naujausių medicinos atradimų. Tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobiota turi įtakos uždegimui, kraujospūdžio reguliavimui ir cholesterolio apykaitai – visi šie veiksniai yra labai svarbūs sergant širdies ligomis.
Raugintame maiste, pavyzdžiui, raugintuose kopūstuose, aptinkama naudingų bakterijų, kurios gerina žarnyno barjero funkciją, neleisdamos uždegiminiams junginiams patekti į kraujotaką ir pažeisti kraujagysles. Šie probiotikai taip pat gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis, kurios tiesiogiai naudingos širdies audiniui.
Žarnyną ir širdį jungiantis klajoklinis nervas dar labiau palengvina šį ryšį per nervinius signalus, kurie reguliuoja širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, reaguodami į žarnyno būklę.
Paprasti būdai, kaip įtraukti raugintus kopūstus į kasdienę mitybą
Egzistuoja penki paprasti būdai, kaip raugintus kopūstus įtraukti į kasdienį maistą iš esmės nekeičiant mitybos įpročių. Pirma, naudokite raugintus kopūstus kaip sumuštinių padažą kartu su tradiciniais ingredientais. Antra, nedidelę porciją įmaišykite į rytinius kiaušinius, kad pasipildytumėte probiotinėmis medžiagomis.
Trečia, naudokite raugintus kopūstus kaip garnyrą prie vakarienės baltymų. Ketvirta, įmaišykite juos į naminius salotų padažus, kad įgautumėte subtilaus skonio ir naudos. Penkta, įdėkite šaukštą į sriubas prieš pat patiekdami.
Šie paprasti integravimo būdai leidžia žmonėms gauti širdį saugančių naudingų medžiagų neapsunkinant jų skonio. Net kasdienis valgomasis šaukštas suteikia vertingų probiotikų ir maistinių medžiagų, palaikančių širdies sveikatą.
Be raugintų kopūstų: Kiti senolių išminties pavyzdžiai apie sveiką širdį.
Be raugintų kopūstų: Kiti senolių išminties pavyzdžiai apie sveiką širdį.
Nors rauginti kopūstai yra labai naudingi širdies ir kraujagyslių sistemai, tradicinių kultūrų išmintis siūlo daugybę kitų širdį saugančių praktikų, kurias verta ištirti.
Mūsų senoliai pripažino kasdienio fizinio judėjimo vertę dirbant fizinį darbą ir vaikščiojant, o ne gyvenant sėdimą gyvenimo būdą. Jie akcentavo bendrą valgymą, kuris mažino stresą ir stiprino socialinius ryšius.
Tradicinė mityba paprastai pasižymėjo saikingomis porcijomis, gausiomis daržovėmis, ribotu perdirbtų maisto produktų kiekiu ir fermentuotais gėrimais, pavyzdžiui, rūgpieniu ar kombučia.
Daugelis senelių vertino reguliaraus poilsio režimą, propagavo ankstyvą miegą, suderintą su natūraliais ritmais. Jie dažnai praktikavo meditaciją melsdamiesi ar užsiimdami rankdarbiais. Jų praktinė išmintis – mitybos, veiklos, bendruomenės ir poilsio derinimas – sukūrė holistinį požiūrį į širdies sveikatą, kurį šiuolaikinis mokslas ir toliau patvirtina.
Šiuolaikinis mokslas patvirtina tradicinius maisto konservavimo metodus
Daugybė naujausių mokslinių tyrimų patvirtino tai, ką mūsų protėviai instinktyviai suprato apie fermentacijos procesus. Žurnale „Journal of Applied Microbiology” paskelbti tyrimai rodo, kad tradiciniais fermentacijos būdais sukuriami probiotinių medžiagų turintys maisto produktai, kurių sudėtyje yra naudingų junginių, mažinančių uždegimą ir gerinančių širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Kornelio universiteto mokslininkai nustatė, kad laktofermentacija ne tik išsaugo daržoves, bet ir pagerina jų maistingumą, padidindama biologiškai prieinamų vitaminų ir fermentų kiekį. Pieno rūgšties bakterijos, esančios fermentuotuose maisto produktuose, pavyzdžiui, raugintuose kopūstuose, gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis, kurios yra tiesiogiai naudingos širdies veiklai.
Šios išvados patvirtina tradicinių konservavimo metodų išmintį, kuriuos viso pasaulio bendruomenės sukūrė gerokai anksčiau, nei atsirado šaldymas, mikroskopai ar šiuolaikinis mitybos mokslas.
