Dešimt metų gėriau vitaminų kompleksus, bandžiau magneziją, geležį, B grupės vitaminus – ir vis tiek kiekvieną popietę jausdavausi kaip išgręžta baterija. Gydytojai sakė – viskas gerai, tiesiog „toks gyvenimo ritmas”. Kol vieną vakarą mama parodė seną nuotrauką ir papasakojo apie senelį.
„Jis dirbo kalnuose, sunkiai fiziškai, bet niekada nesiskundė nuovargiu. Žinai kodėl? Vartojo mumijo.”
Mumijo? Skambėjo kaip kažkas iš pasakų. Bet mamos akys buvo rimtos.
Kas yra ta keista „kalnų derva”
Mumijo – arba šilajitas – tai natūrali derva, randama aukštų kalnų uolose Himalajuose, Altajuje, Kaukaze. Ji formuojasi šimtmečiais iš augalinių ir mineralinių medžiagų, slegiamų kalnų masyvų. Tradicinėje medicinoje naudojama tūkstančius metų – Ajurvedoje, Tibeto gydymo praktikose, Centrinės Azijos tautų medicinoje.
Kai pirmą kartą pamačiau – atrodė kaip juodas, blizgantis gabalėlis, panašus į dervą ar bitumą. Kvapas specifinis, skonis – kartus, mineralinis. Ne pats maloniausias dalykas, kurį teko ragauti.
Bet senelis tai vartojo kasdien. Ir dirbo iki 80 metų.
Pirmoji savaitė – nieko ypatingo
Pradėjau nuo mažos dozės – nedidelis gabalėlis, maždaug ryžio grūdo dydžio, ištirpintas šiltame vandenyje ryte. Skonis primena stiprų mineralinį vandenį su žemės prieskoniu. Pripratau po trijų dienų.
Pirmą savaitę nejutau nieko ypatingo. Jokio energijos antplūdio, jokio „wow” efekto. Beveik nusprendžiau mesti – juk vitaminai irgi neveikė, kodėl tai turėtų būti kitaip?
Bet prisiminiau mamos žodžius: „Tai ne tablečių magija. Tai lėtas atstatymas. Duok laiko.”
Kas pradėjo keistis po dviejų savaičių
Keturioliktą dieną pastebėjau keistą dalyką – popietė praėjo be įprasto nuosmukio. Tas jausmas, kai 15 val. norisi tiesiog atsigulti ir užmerkti akis? Jo nebuvo. Pagalvojau – sutapimas.
Bet kitą dieną – tas pats. Ir dar kitą.
Po trijų savaičių supratau, kad rytais keliuosi lengviau. Anksčiau reikėdavo dviejų alarmų ir pusvalandžio gulėjimo, kol pajėgdavau atsikelti. Dabar – vienas signalas ir einu. Ne šokinėju iš lovos kupinas energijos, bet tiesiog normaliai funkcionuoju. Kas man atrodė kaip prabanga.
Kodėl tai veikia kitaip nei vitaminai
Mumijo sudėtyje yra fulvo rūgštis ir daugiau nei 80 mineralų natūralia, organiškai surišta forma. Skirtumas nuo sintetinių vitaminų – organizmas juos atpažįsta ir įsisavina kitaip.
Tradiciniai šaltiniai ir šiuolaikiniai vartotojų pranešimai kalba apie ląstelinį tonusą – tai ne energijos „šūvis”, o palaipsnis atkūrimas. Lyg krautum akumuliatorių, o ne jungtum prie tinklo trumpam impulsui.
Klinikinių tyrimų dar trūksta, tai tiesa. Bet etnobotaniniai duomenys – tūkstantmečių praktika – sako, kad kažkas čia veikia. Ir mano senelio patirtis tai patvirtina.
Viena klaida, kuri gali viską sugadinti
Po mėnesio nusprendžiau padvigubinti dozę – jei veikia, tai daugiau bus dar geriau, tiesa? Bloga logika. Pajutau virškinimo diskomfortą ir lengvą pykinimą.
Grįžau prie pradinės dozės ir viskas normalizavosi. Svarbi taisyklė: mažiau yra daugiau. Mumijo veikia kumuliatyviai – ne per vieną dieną, o per savaites nuoseklaus vartojimo.
Tradiciniai praktikai rekomenduoja ryžio grūdo dydžio gabalėlį, ištirpintą šiltame vandenyje arba meduje, ryte arba vakare. Kai kurie vartoja 3 savaites, daro savaitės pertrauką, ir kartoja ciklą.
Kaip atskirti tikrą nuo padirbtų
Štai kur daug žmonių susiduria su problema. Rinkoje pilna suklastotų produktų – nuo paprastos dervos iki kas žino ko.
Tikras mumijo:
- Turi dokumentuotą geografinę kilmę (Altajus, Himalajus, Kaukazas)
- Tirpsta šiltame vandenyje be nuosėdų
- Turi specifinį, intensyvų kvapą
- Laboratorinėje analizėje rodo fulvo rūgšties kiekį ir sunkiųjų metalų nebuvimą
Raudonos vėliavos:
- Neaiški kilmė ar „mišinys”
- Per maža kaina (tikras mumijo nėra pigus)
- Nėra laboratorinių tyrimų pažymų
- Parduodama kaip „ekstraktas” be specifikacijų
Geriausia ieškoti per patikimas bendruomenes ir kolegų rekomendacijas. Partijų numeravimas ir skaidrumas – geri ženklai.
Kai mumijo nėra po ranka
Kartais tiekimas nutrūksta arba keliaujant nepatogu vežtis. Ką daryti?
Laikinos alternatyvos, kurios palaiko panašų ritmą:
- Šiltas vanduo su citrina ryte – lengvas suaktyvinimas
- Šaltalankių, erškėtrožių ar dilgėlių arbata – mineralinis tonusas
- Rehidratacinis tirpalas su mineralais – greitam deficito papildymui
Bet tai tik laikini sprendimai. Grįžus prie mumijo, rezultatai sugrįžta.
Po trijų mėnesių
Šiandien vartoju mumijo jau trečią mėnesį. Nuovargio priepuoliai – reti. Energijos lygis – stabilus, ne amerikietiški kalneliukai kaip anksčiau. Miegas – gilesnis.
Ar tai panacėja? Ne. Ar veikia visiems? Nežinau. Bet man – po dešimties metų vitaminų eksperimentų – tai pirmas dalykas, kuris iš tikrųjų pakeitė kasdienę savijautą.
Kartais atsakymai slypi ne vaistinėse, o senelių atmintyje. Mama buvo teisi.
